Kauniečiai tikisi atgauti bent dalį lėšų, tarybiniais metais investuotų į dujų trasas
Šiandien Kauno miesto apylinkės teisme turėtų būti nagrinėjami AB Lietuvos dujos Kauno filialo pareiškimai pripažinti nuosavybės teises į dujų tinklus, esančius įvairiuose miesto rajonuose. Tokie prašymai sukėlė ant kojų vietos gyventojus, kurie pasipiktino dujininkų ketinimais perimti savo žinion dujų trasas, prieš kelis dešimtmečius įrengtas už privačias kauniečių lėšas.
Sužinojo iš spaudos
Į redakciją kreipęsi Pikulo gatvės gyventojai tikino nieko negirdėję apie Lietuvos dujų planus perimti kadaise iki jų namų nusitiestus dujų tinklus.
Spaudoje visai atsitiktinai pastebėjome teismo informaciją, kad už mūsų lėšas nutiestus tinklus dujininkai ketina perimti pagal įgyjamąją senatį. Vadinasi, tinklai bus tiesiog perimti jų žinion, suėjus kažkokiam senaties terminui. Kaip suinteresuoti asmenys yra minimi tik Savivaldybė ir Registrų centras, o apie gyventojus nėra nė žodžio, nors būtent mes tiesėme daugiau kaip du kilometrus tinklų, statėme didžiules dujų paskirstymo stotis, įrengėme visus būtinus įvadus ir tam atidavėme paskutinius pinigus, - piktinosi kauniečiai.
Jie prisiminė, kad prieš 17 metų buvo įkūrę kooperatyvą, kuris rūpinosi dujų tinklų tiesimo darbais.
Tuo metu už savo pinigus įsivedėm ne tik dujas, bet ir telefonus. Lietuvos telekomas oficialiai paskelbė išperkantis telefoninius tinklus, už kuriuos mums buvo išmokėtos kompensacijos. Neaišku, kodėl tokiu keliu neina Lietuvos dujos? - stebėjosi Vilijampolės gyventojai.
Pareiškimai priimti ne iš visų
Dar kartą kauniečiai buvo šokiruoti teisme. Pirmieji Pikulo gatvės gyventojai, pareiškę norą dalyvauti artėjančiame teismo procese, buvo maloniai priimti, jie gavo informaciją, kur ir kokius dokumentus reikia pristatyti. Tačiau paskui juos nuėję kiti žmonės jau neva išgirdo raginimus nesirūpinti tuo, kas jiems nebepriklauso.
Tikrai keistai skambėjo teismo darbuotojų priekaištai, kad mes be reikalo juos trukdome, nes senatis yra suėjusi, ir mes nieko nebepakeisim, o teismo procesas tėra tik formalumas, - teigė pašnekovai, pridūrę, kad teisme net nebuvo priimti pareiškimai iš visų pageidaujančiųjų dalyvauti procese.
Gyventojai taip pat skundėsi, kad jiems net neva nebuvo leista susipažinti su byloje surinkta medžiaga.
Kauniečiai bergždžiai ieškojo dokumentų, patvirtinančių, kad būtent jie tarybiniais metais už savo lėšas nutiesė dujų tinklus minėtose gatvėse.
Kooperatyvo pirmininkas jau yra miręs, o nuosavybės dokumentai dingę. Tačiau mes girdėjome, kad turi būti kažkur saugomos jų kopijos, - teigė kauniečiai, kurie dėl savo rūpesčių kreipėsi ir į Seimo narius. Sieksime, kad mums būtų bent iš dalies kompensuotos įdėtos lėšos, - tikino gyventojai, ketinantys šiandien savo interesus ginti teisme.
Mokėjo kompensacijas
AB Lietuvos dujos Kauno filialo direktorius Rimantas Verikas Kauno dienai patvirtino, kad bendrovė kreipėsi į teismą siekdama savo žinion perimti apie 300 km ilgio dujų tinklų, kurie iki šiol nebuvo teisiškai įregistruoti.
Šie tinklai yra lyg ir pakibę ore, nes oficialiai nėra įteisinti. Kadaise juos įrengė kooperatyvai, apie kuriuos mums nepavyko surasti jokios informacijos, todėl nutarėme kreiptis į teismą, - teigė filialo vadovas.
Jis akcentavo, kad tokių dujų tinklų negalima palikti likimo valiai, nes įstatymai įmonę įpareigoja prižiūrėti šiuos objektus, kaupti lėšas amortizacijai ir t.t.
Mes skelbėme informaciją ir prašėme, kad gyventojai tinklus oficialiai įregistruotų, o vėliau parduotų Lietuvos dujoms. Iš tokių savininkų dujų tinklus išpirkome, išmokėdami kompensacijas, kaip ir numatyta Vyriausybės nutarime, - teigė R.Verikas.
Išperkant dujų tinklus, kaina nustatoma pagal tai, kiek namų jais aptarnaujama, kokia tinklų esama padėtis. Vidutiniškai vienas dujų trasų metras įkainojamas 6-8 litais. Nesunku paskaičiuoti, kad jeigu Lietuvos dujos pagal senatį įgytų teisę į 300 km dujų tinklus, įmonė sutaupytų daugiau kaip milijoną litų.
Tikisi susitarti geranoriškai
Kauno filialo vadovas linkęs atmesti kauniečių priekaištus esą į teismą bendrovė kreipėsi paslapčia. Pagal įmonės archyve išlikusius dokumentus buvo bandyta surasti buvusių kooperatyvų narius, tačiau nurodytais adresais ieškomi asmenys neva nebegyvena.
Mes nuolatos raginame atsiliepti savininkus ir tvarkyti dokumentus. Tačiau kauniečiai neskuba, nes dauguma jų neturi nuosavybę patvirtinančių dokumentų, todėl tiek daug dujų tinklų tebėra be šeimininkų. Mes neradome kito kelio, kaip šiuos objektus įteisinti, todėl kreipėmės į teismą, - teigė pašnekovas.
Jis akcentavo, jog Lietuvos dujos tikrai nevykdo turto nusavinimo, kaip gali atrodyti gyventojams.
Mums būtų paprasčiau geranoriškai susitarti su gyventojais ir tam tikrai nedarome jokių kliūčių. Tikrai nesiekiame vykdyti nacionalizacijos ar kažko panašaus, - pridūrė Lietuvos dujų atstovas.
R.Verikas patikino, kad, atsiradus savininkams, teismo procesas būtų sustabdytas, o dujų tinklai būtų išperkami pagal nustatytą tvarką.
Nors Kauno filialo vadovas kelis kartus akcentavo, kad informacija apie dujų tinklų išpirkimą buvo platinama, tačiau apie tai įmonės tinklalapyje internete Kauno dienai nepavyko rasti nė vieno sakinio.
Naujausi komentarai