Įtarimus energetikų veikla sėjantys anonimai kviečiami
į viešą diskusiją

Į šios dienos Vyriausybės darbotvarkę yra įtrauktas nutarimo projektas paskutiniąją 2004-ųjų dieną sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį reaktorių. Manoma, kad toks sprendimas bus priimtas nelaukiant atsakymo iš Europos Komisijos ekspertų, kuriems praėjusią savaitę buvo pristatyta studija apie gerokai išaugsiančią vieningos Baltijos valstybių bei Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos rizikingumą po to, kai liks dirbti tik antrasis IAE blokas.

Su šiais nuogąstavimais “Lietuvos energijos” vadovai vakar supažindino žurnalistus bei pateikė atsakymus į pastaruoju metu plūstelėjusią kritiką bendrovės atžvilgiu.

“Baltarusiškas” kerštas

“Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis prisipažino intensyviai ieškojęs atsakymų į klausimus, ant kieno ir kokios “nuospaudos” užlipo sėkmingai veikianti energetikos bendrovė.

“Mes iš tiesų gauname didžiulius pelnus, valstybei mokame dešimtis milijonų litų mokesčių ir dividendų, sėkmingai tiekiame elektros energiją mažiausiais kaštais ir buvome vienintelė šalies bendrovė, sumažinusi tarifus”, - dėstė R.Juozaitis.

LE vadovo teigimu, lemiamos įtakos tokiai sėkmingai veiklai turėjo sutartis su Rusijos “Inter RAO JES”, per kurią Lietuvos energetinė sistema realizuoja elektros energijos perteklių. Rusijos įmonei tenka apie 82 proc. Lietuvos įmonės eksporto. Pasak, R.Juozaičio, 2000-2004 metais iš prekybos su “Inter RAO JES” ir su ja susijusiomis bendrovėmis Lietuvos energetikos sistema gavo apie 750 mln. litų papildomų pajamų ir apie 500 mln. litų papildomo pelno.

“Kai ką turbūt smarkiai erzina tokia sėkminga LE veikla, nes dabar pinigus gauna valstybė, o ne finansinės grupuotės, kurios šioje rinkoje dirbo iki “Inter RAO JES”, - spėjo R.Juozaitis.

Prašomas patikslinti, ką turi galvoje, R.Juozaitis nurodė, jog už maždaug 300 mln. litų nuostolį, susiformavusį prekiaujant pertekline elektros energija su Baltarusija, lėmė daugiau nei 40 įvairaus plauko ofšorinių kompanijų, dauguma kurių buvo įsikūrusios Minske.

Direktoriaus teigimu, nutraukus su jomis ryšius ir pertvarkius energijos eksporto schemą minėtą 300 mln. litų finansinių skolų naštą “Lietuvos energija” šįmet sumažino iki 159 mln. litų, sugebėjo kasmet investuoti maždaug po 150 mln. litų. Tačiau finansinės sėkmės kaina - prasidėjęs intensyvus spaudimas, bendrovę diskredituojančios informacijos eskalavimas ir bandymas komplikuoti santykius su “galingiausia pasaulyje” energetikos kompanija “RAO JES Rossii”.

“Su jais mes galime tik bendradarbiauti. Mums pavyko pasiekti abipusiai naudingos veiklos, tačiau tai kai kam greičiausiai nepriimtina”, - spėjo R.Juozaitis.

Tikra “bomba” jis pavadino susitarimą su Rusijos energetikais, leisiantį per “Energijos realizacijos centrą” (šiuo metu jis priklauso “Inter RAO JES”), įsigyti trūkstamą kiekį elektros už kainą, kuri bus mažesnė, nei šiuo metu prašo Ignalinos AE.

“Kaip tik dėl šios priežasties “Energijos realizacijos centras” (ERC) laikomas “blogu” ir bandomas sukompromituoti. Esame pasiryžę dėl šių dalykų diskutuoti su visais ekspertais, skeptikais ir kritikais, tačiau kažkodėl niekas nesutinka sėsti prie apskritojo stalo. Vietoj to televizijos ir kai kurių spaudos leidinių puslapiuose liejasi dezinformacija ir demagogija”, - apgailestavo R.Juozaitis.

“Lietuvos energijos” vadovas atsiprašė žurnalistų už karščiavimąsi, kai apkaltino LTV žurnalistę vykdant užsakymą sukompromituoti bendrovę.

“Man buvo šokas. Tas pats, lyg būtų išvadinę gėjum. Negaliu įrodinėti esąs nekaltas, kai visi objektyvūs bendrovės veiklos rodikliai rodo esant visiškai kitokią padėtį. Juk kiekvieną mūsų didesnį kontraktą analizuoja ir aprobuoja LE prižiūrintys Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Kažkodėl nei jiems, nei ministrų kabineto nariams jokių abejonių nekyla”, - tikino R.Juozaitis.

Rezervas kelia abejonių

Kalbėdamas apie didžiausias šios dienos aktualijas - Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymą, R.Juozaitis patikino, kad šis energetikos monstras jau yra praeitis, nes Lietuva neabejotinai laikysis visų stojant į ES prisiimtų įsipareigojimų ir sustabdys reaktorių iki šių metų pabaigos.

Jo teigimu, problema slypi pasikeisiančiuose elektros energijos srautuose ir perdavimo linijų laidume. EK ekspertams pateiktuose skaičiavimuose atkreipiamas dėmesys, jog papildomą riziką sukuria vėluojantis Kaliningrado 4540 MW elektrinės pridavimas eksploatacijai ir sparčiai regione augantis elektros poreikis (maždaug 5 - 10 proc. per metus).

Pažymoje nurodoma, kad Baltarusijos energetikos sistema yra deficitinė, ji importuoja elektrą (450 MW) iš Rusijos. Tomis pat linijomis energija (500 MW) importuojama ir į Kaliningradą, todėl dirbant įprastu režimu šių linijų laidumas yra išnaudojamas beveik maksimaliai. Jei dėl kokių nors priežasčių neplanuotai sustotų antrasis IAE blokas, Lietuvoje atsirastų 1300 MW galios deficitas, kurį kompensuoti tektų perkant elektrą iš Rusijos bei perduodant ir šiaip perkrautomis linijomis - energijos srautai 600 MW viršytų leistinus.

Tiesa, sustojos IAE antrajam blokui automatiškai įsijungtų avarinis galios rezervas Latvijos Pliavinės, Rygos ir Kegumo hidroelektrinės (iš viso 760 MW) bei Kruonio hidroakumuliacinė (600 MW) jėgainės, tačiau šis procesas užtruktų apie 5 minutes.

Šis avarinis rezervas galėtų veikti apie 12 valandų, kol būtų išnaudotas hidroelektrinių rezervuarų vanduo. Beje, ištuštinus rezervuarus Latvijoje jie vėl pripildyti būtų tik po 6 parų, o Kruonyje - po 7 parų, nes čia viršutinis baseinas gali būti pildomas tik nakties metu.

Tuo pat metų būtų įjungtos ir rezervinės šiluminės elektrinės, tačiau jos trūkstamą galią pasiektų tik maždaug po 16 valandų. Energetikų teigimu, išnaudojus visus rezervus nebelieka galimybių pašalinti galima perkrovas, kurios susidarytų įvykus avarijai tarpsisteminėse elektros perdavimo linijose. Pažymoje nurodoma, kad Baltijos regione kol kas nėra pakankamo galios rezervo, kuris leistų sumažinti apkrovą gyvybiškai svarbioje elektros perdavimo linijoje tarp Rusijos ir Baltarusijos, jei dėl avarinių priežasčių sustotų antrasis IAE reaktorius.

LE Energetikos sistemos direktorius Vladas Paškevičius pastebėjo, kad pastaraisiais metais 2-asis IAE blokas dėl nenumatytų priežasčių būdavo stabdomas vidutiniškai po 4-5 kartus. Remonto laikas kartais užtrukdavo iki 216 valandų.

“T.y. vienintelio liksiančio Ignalinos AE reaktoriaus galime netekti bet kuriuo metu ir susidurti su minėtomis problemomis”, - pasakojo V.Paškevičius.

Specialistai atkreipė dėmesį, jog kuo ilgiau stovėtų IAE, tuo didesnė būtų gedimų kitose energijos perdavimo sistemos grandyse tikimybė. Analogiškos incidentų virtinės lėmė skandalus sukėlusias energetikos krizes Italijoje, Švedijoje, Danijoje bei JAV. Šiuo atveju rizika yra dar didesnė, nes žiemą elektros perdavimo linijų patikimumas sumažėja iki 30 proc.

“Jokios tragedijos nėra, tačiau 100 proc. garantuoti energetinės sistemos patikimumo niekas negali. EK ekspertai, kuriems buvo pristatyta situacija, iš esmės sutiko su mūsų argumentais ir žadėjo galutinius vertinimus pateikti po poros savaičių. Taigi mes savo misiją atlikome ir perspėjome apie riziką”, - sakė V.Paškevičius.

Trūksta vieno “saugiklio”

R.Juozaitis, pasakodamas apie bendrovės parengimą sumažinti Baltijos regiono energetikos sistemos darbo sutrikimų riziką, teigė, jog tam tikras veiksmų planas yra parengtas.

“Tačiau iš esmės problemą galima išspręsti tik vienu būdu - įrengti elektros perdavimo į Lenkiją liniją, kuri šalį sujungtų su Vakarų energetikos sistema ir leistų sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, prireikus importuojant trūkstamą elektros energiją arba eksportuojant perteklinę”, - sakė R.Juozaitis.

Jo teigimu, toks projektas buvo parengtas dar 1997-aisiais, tačiau tuomet viską niekais pavertė buvęs ukio ministras Vincas Babilius. Jo valia buvo atsisakyta pasirašyti parengtas sutartis teigiant, kad šį darbą “geriau” padarys amerikiečių bendrovės. Lenkai dėl tokio akibrokšto nejuokais supyko ir pradėjo bendradarbiauti su Švedija. Kai šias valstybes sujungė Baltijos dugnu nutiestas kabelis, Lietuva tapo nebeįdomi...

“Kad ir kaip būtų, šiandien turime užmiršti pirmąjį bloką ir kalbėti apie antrąjį, kurio Lietuva negali uždaryti nesant elektros perdavimo į Lenkiją linijos. Mano pareiga įspėti apie šias aplinkybes”, - sakė “Lietuvos energijos” vadovas.