Politikai ir mokslininkai energetikos sektoriaus Achilo kulnu vadina skirtingas problemas

Lietuvos mokslų akademijoje energetikos, saugumo, aplinkosaugos, ekonomikos specialistai bei politikai dvi dienas diskutavo apie besikeičiančią saugumo sampratą globalizacijos amžiuje, energetikos išteklių rinkos ypatumus, ūkio augimo ir energetikos sąsajas, aplinkosaugą ir valstybių saugumo problemas. Seminare “Tarptautinis saugumas ir energetikos išteklių tiekimo saugumas - Lietuvos atvejis” ypač daug dėmesio buvo skiriama Baltijos regiono energetinės priklausomybės bei galimų grėsmių nagrinėjimui, tokių kaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, dujų tiekimo monopolis, Mažeikių naftos” problema, ir alternatyviosios energetikos plėtra nei kita.

Grėsmių skerspjūvis

Akademikas Jurgis Vilemas, klausiamas, ar svečiai iš Didžiosios Britanijos gynybos akademijos šiuolaikinių tyrimų ir vertinimų grupės (ARAG), ES Energetikos komisariato, JAV vyriausybės patarėjų atominės energetikos klausimais korpuso bei įvairių mokslo institucijų svarstė problemas, kurių lig šiol nebuvo nagrinėję Lietuvos energetikai, atsakė neigiamai.

“Manau, kad ši diskusija ypač naudinga buvo joje dalyvavusiems politikams. Prieš priimant strateginius sprendimus būtina atlikti milžinišką analitinį darbą pasitelkiant tos srities profesionalus. Po to tų sprendimų projektai turėtų būti aptariami kuo platesniame visuomenės rate. Tuo tarpu mūsų šalyje dažnai viskas vyksta atvirkščiai. Politikai stengiasi užčiuopti tam tikras visuomenės nuotaikas ir atsižvelgdami į tai formuoja savo “startegijas”. Šviežiausias to pavyzdys - konservatorių kalbos apie naujos Baltijos branduolinės jėgainės statybą. Tai ne kas kita, kaip naujų idėjų badas ir spekuliacijos nacionaliniu pasididžiavimu. Visi ekonominiai faktoriai akivaizdžiai rodo, kad statyti naują reaktorių būtų nenaudinga. Toks reaktorius, kokį mums perša prancūzai, statantys panašų Suomijoje, kainuotų 3 mlrd. eurų. Šiandien nesurastumėte nė vieno komercinio banko, kuris sutiktų į tokią statybą investuoti”, - kalbėjo J.Vilimas.

Pragmatizmo era

Pastebėjus, kad energetikos ekspertai labai dažnai nesutaria tarpusavyje ir pateikia kardinaliai priešingus problemų sprendimo receptus, akademikas teigė, kad skirtingos pozicijos gali būti tik tikimybinio vertinimo etape. Tačiau į darbą įjungus visą analitinį aparatą rezultatai visuomet gaunami panašūs.

“Tariamus pozicijų skirtumus fiksuoja ir išpučia tik savus interesus turinčios politinės stovyklos. Atmetus politiką ir viską vertinant ekonominio atsiperkamumo ir naudingumo kriterijais, problemos nelieka”, - samprotavo J.Vilemas.

Kalbėdamas apie energetikos išteklių tiekimo saugumą akademikas teigė manąs, kad nuolat pabrėžiama priklausomybės nuo Rusijos grėsmė iš esmės nėra didelė problema.

“Iš tiesų ateityje alternatyvų, iš ko galima pirkti dujas bei naftą, tik mažės, ir mažės Rusijos naudai. Ilgainiui ji gali tapti vieninteliu šaltiniu, greta kurio Baltijos šalys yra arčiausiai. Tai reikia išnaudoti ir paversti mūsų privalumu. Naftos kainos augimą lemia rinkos dėsniai ir jokia politinė jėga jiems negali daryti įtakos arba beveik negali. Būtent tai reikėtų laikyti dideliu pavojumi šalies ekonomikos gyvybingumui”, - dėstė J.Vilemas.

Akademikas atkreipė dėmesį, jog energetinių grėsmių burbulas labai dažnai pernelyg išpučiamas. Jo manymu, Baltijos šalims tapus NATO ir ES narėmis, mūsų pažeidžiamumas žymiai sumažėjo. Tikimybę, kad Rusija griebsis energetinio šantažo, J.Vilemas pavadino mažai tikėtina. Šalies politiką remti nuolatiniais būgštavimais seminaro dalyviai vadino “ne pačiu geriausiu” sprendimu.

“Mes jau seniai galime atsigabenti gerokai daugiau naftos produktų, nei Lietuva pajėgia suvartoti. Tas pats pasakytina ir apie elektrą. Energijos perdavimo jungtys su Lenkija ir Švedija yra žymiai efektyvesnis sprendimas nei naujų jėgainių statyba. Po 2009-ųjų, kai bus galutinai sustabdyta Ignalinos AE, Lietuva dar ilgai turės generuojančių pajėgumų perteklių”, - tikino J.Vilemas.

Alternatyvų paieškos

Konferencijoje dalyvavęs Žaliųjų judėjimo ideologas Saulius Pikšrys savo ruožtu akcentavo, kad tradicinės energetikos rūšys ir šaltiniai dar ilgai bus labai svarbūs Lietuvos ūkiui, todėl svarbu galvoti apie realias alternatyvas, o ne rūpintis senų kanalų patikimumu.

“Organinės kilmės kuro ištekliai yra baigtiniai. Kadangi ilgainiui jie brangs, mes galime susidurti ne su politinėmis problemomis, jog Rusija ribos tiekimą, o su konkurencija iš Kinijos ar Indijos. Naftos ir dujų kanalai paprasčiausiai bus pasukti tomis kryptimis, nes taip tiesiog labiau apsimokės. Mes privalome galvoti apie atsinaujinančių energetinių šaltinių panaudojimą ir technologijas, kurios leistų ženkliai sumažinti energijos sunaudojimą”, - dėstė S.Pikšrys.

Panašiai kalbėjo ir KTU mikrosistemų bei nanotechnologijų tyrimo centro profesorius Valentinas Snitka. Jo teigimu, Baltijos regiono saugumas priklauso nuo to, kaip plačiai bus vystomi infrastruktūriniai ryšiai, kaip sėkmingai sugebėsime panaudoti naujas technologijas.

“Drauge priimant svarbiausius sprendimus galima sutaupyti šimtus milijonų. Priklausomybė nuo Rusijos neišvengiama, bet protingai tvarkantis galima ją padaryti ekonomiškai naudinga. Lietuvai reikia tapti mazgu tarp įvairių sistemų, ryšių turi būti kiek galima daugiau”, - ragino V.Snitka.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir JAV vyriausybės patarėjas atominio saugumo klausimais Džo Beideris, pažymėjęs, kad energetinio saugumo klausimus trys Baltijos šalys turi spręsti kartu. Seminaro dalyviai artimiausiu metu žada parengti rekomendacijas šalies energetinio saugumo sustiprinimui.

Profesorius V.Snitka apgailestavo, kad Lietuvoje lig šiol mąstoma vakarykėtės dienos kategorijomis.

“Išsivysčiusios valstybės meta milžiniškas jėgas tam, kad alternatyvios energetikos - saulės energijos ar vandenilio technologijos panaudojimas taptų pigus ir prieinamas masiniam vartojimui. Manau, kad po 10 - 15 metų šie uždaviniai bus išspręsti. Tuo tarpu Lietuvoje niekaip nesugebama atsisveikinti su atominės jėgainės idėja, nors verslo prasme tai tikrai neracionalu. Gaila, tačiau mes gyvename praeitimi ir siekiame investuoti į vakar dienos technologijas”, - tvirtino KTU mikrosistemų bei nanotechnologijų tyrimo centro profesorius.

V.Snitkos teigimu, mokslo pasaulis jau sukūrė prielaidas naujos ekonomikos bangai kilti. Jei Lietuva sugebėtų nepražiopsoti šių procesų ir taptų aktyvia jų dalyve, energetinė priklausomybė ir pažeidžiamumas taptų istorija.