“Tikiuosi, kad jau artimiausiuose susitikimuose galėsime nurodyti ne tik tikslius struktūrų, vertinsiančių jūsų pateiktus verslo projektus, pavadinimus, bet ir kontaktinių asmenų pavardes”, - vakar baigiantis verslo pusryčiams su keliolikos didžiausių šalies bendrovių vadovais žadėjo Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius.

Finansų ministerija, po įstojimo į ES tapsianti pagrindiniu Struktūrinių fondų paramos koordinatoriumi, maždaug prieš mėnesį paskelbė iš esmės baigusi Bendrojo programavimo dokumento (BPD) projekto rengimą. T.y. Lietuva oficialiai pristatė, kur ir kaip bus investuoti beveik 800 mln. eurų, numatyti derybose ES ir turintys padėti likviduoti mūsų šalies atsilikimą nuo išsivysčiusių Europos senbuvių.

Nors realiai paraiškos finansinei pagalbai gauti bus vertinamos tik po metų (žinoma, jei referendume Lietuva savo noru neatsisakys ES paramos), nemažai ilgalaikes strategijas sukūrusių bendrovių jau dabar norėtų pasitikrinti, ar teisingai iššifravo visus biurokratinius reikalavimus. Finansų ministerijos finansinės paramos departamento direktorius Rolandas Kriščiūnas patikino, kad oficialios būsimųjų paraiškų formos bus baigtos redaguoti pirmaisiais vasaros mėnesiais.

Finansinės paramos departamento direktorius taip pat pastebėjo, kad šiandien jau apsispręsta, kokioms struktūroms teks ES Struktūrinių fondų paramos įsisavinimo koordinatoriaus misija. Tai darys Transporto investicijų direkcija, Lietuvos paramos verslui agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra ir Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra.

R.Kriščiūnas paskubėjo išsklaidyti abejones ir dėl to, ar smulkiojo verslo atstovai sugebės taip pat efektyviai pasinaudoti ES Struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis, kaip ir didžiosios pramonės įmonės, turinčios žymiai didesnius administracinius aparatus ir galimybes apdoroti informaciją.

“Takoskyra tarp skirtingo “kalibro” įmonių, tikrai nepadidės, nes prieš pradedant skirstyti ES pinigus bus labai aiškiai įvardyta, kokia paramos dalis teks kokiam ūkio sektoriui ir kokio dydžio įmonėms. T.y. bus galima pretenduoti tik į konkrečią paramos porciją, nesibaiminant, kad verslo rykliai bus greitesni ar gudresni”, - sakė R.Kriščiūnas.

Pareigūnas atkreipė dėmesį, jog visi, svajojantys apie finansinę ES “injekciją”, turėtų įsisąmoninti svarbiausią principą: Struktūrinių fondų pinigai nėra skiriami - juos reikia pasiimti rengiant ir teikiant kokybiškus projektus. Tarp svarbiausių investavimo sričių minima transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga, švietimo, mokslo ir studijų infrastruktūra, užimtumas, parama pramonei ir verslui, turizmas, informacinės visuomenės kūrimas.

R.Kriščiūnas taip pat atkreipė dėmesį, jog ES parama kaip papildomos lėšos teks tiems projektams, kurie bus “palaiminti” Lietuvos BPD. Struktūrinių fondų indėlis paprastai sieks iki 50 proc. projekto vertės ir tik išskirtiniais atvejais gali siekti 65 proc. Be to, “europinigai” bus teikiami vadovaujantis kompensaciniu principu, padengiant jau padarytų vadinamųjų “tinkamų” išlaidų dalį.