Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus niekaip neapsisprendžia, kam patikėti Finansų ministerijos vadžias

Po to, kai kovo 27-ąją apie savo atsistatydinimą paskelbė dvejus metus šiai institucijai vadovavęs Zigmantas Balčytis, jau beveik šešias savaites ieškoma tinkamiausio kandidato. Vieninteliu realiu kandidatu pastarosiomis savaitėmis buvo vadinamas finansų viceministras Rimantas Šadžius.

Ar jis iš tiesų užims dabartinio savo viršininko vietą, nepaaiškėjo ir po vakar beveik valandą trukusio pretendento pokalbio su Prezidentu Valdu Adamkumi.

Egzaminavo šalies vadovas

Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad V.Adamkų labiausiai domino, kaip pretendentas ketina spręsti biudžeto formavimo problemas, kaip keistų valstybės išlaidų politiką, kokio grafiko laikytųsi mažindamas gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Prezidentas domėjosi ir ES struktūrinės paramos panaudojimu, griežtų biurokratinių procedūrų koregavimu bei administracinių gebėjimų stiprinimu. Taip pat V.Adamkus domėjosi R.Šadžiaus požiūriu į euro įvedimo planus.

Paprašyta patikslinti, kada šalies vadovas apsispręs dėl šios kandidatūros, R.Grumadaitė patikino negalinti nieko prognozuoti.

47 metų Rimantas Šadžius su pagyrimu baigė Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Chemijos fakultetą. Vėliau 10 metų dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Teorinės fizikos katedroje, baigė neakivaizdines studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisininko specialybę bei teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Jis yra socialdemokratų partijos narys, nuo 2003-iųjų dirbo Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Finansų ministerijose.

Ateities planai - tik Vyriausybės programa

Pats pretendentas teigė, kad tapęs ministru visų pirma siektų baigti derinti teisės aktus, susijusius su Europos Sąjungos paramos administravimu. R.Šadžius sakė, kad reikėtų tikslinti šioje srityje dirbančių institucijų atsakomybę, funkcijas, ES lėšų panaudojimo procedūras ir t.t.

Paprašytas pasidalyti mintimis apie euro įvedimą, viceministras priminė, jog praėjusiais metais Lietuvai tapti eurozonos nare sutrukdė šiek tiek per didelė infliacija.

“Deja, valdžia neturi daug priemonių šiam makroekonomikos rodikliui koreguoti. Juo labiau kad infliacija kaip aukšta ligonio temperatūra - gali būti daugelio susirgimų simptomas. Vyriausybė yra patvirtinusi tam tikrą sąrašą priemonių, ko derėtų imtis infliaciją mažinant. Pirmas dalykas, ką derėtų padaryti - subalansuoti biudžetą. Valstybės skolą reikėtų mažinti ir stengtis gyventi pagal savo išgales”, - sakė R.Šadžius. “Vyriausybė yra pateikusi vertinimus, kad Lietuva eurą įsivesti galėtų 2010-ųjų pradžioje. Aš taip pat manau, kad apskaičiuotos infliacijos projekcijos šią datą leidžia vadinti realiausia stojimo į euro zoną data. Kita vertus, jei mūsų šalies makroekonomikos rodikliai Mastrichto kriterijus atitiks anksčiau - aš siūlysiu pasinaudoti tokia galimybe”, - samprotavo R.Šadžius.

Klausiamas, ar dėl ankstesnio euro įvedimo jis ragintų sparčiau didinti degalų bei kai kurių kitų prekių akcizus, pretendentas teigė, jog kiekvieną sprendimą reikia priimti įvertinus visas aplinkybes.

“Tarkim, nuo kovo 1-osios buvo padidinti akcizai tabako gaminiams, prieš tai išanalizavus, kaip tai paveiks cigarečių gamintojų darbą, vartotojų įpročius, galimą kontrabandininkų reakciją ir t.t. Tas pats turėtų būti ir su degalais”, - dėstė R.Šadžius.

Paprašytas išdėstyti savo nuomonę dėl planuojamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo, pretendentas priminė, jog Vyriausybė dėl to jau yra apsisprendusi.

“Užfiksuota, kad nuo kitų metų pradžios GPM tikrai bus sumažintas bent iki 24 procentų. Šiuo metu mes gauname itin daug rekomendacijų, kaip elgtis. Pasiūlymų spektras svyruoja nuo raginimų GPM sumažinti iškart iki 15 proc., iki įvesti progresyvinius mokesčius. Galiu pažadėti, kad visus variantus svarstysime ir vertinsim galimą jų poveikį ūkio raidai”, - teigė R.Šadžius.

Jis patikslino, kad prie GPM mažinimo problemos Vyriausybė sugrįš šių metų rudenį. Bet kokiu atveju iki 24 proc. gyventojų pajamų mokestis bus mažinamas nuo 2008-ųjų pradžios.

Vardinių reformų nebus

Pastebėjus, kad kandidatas į finansų ministro postą vengia išdėstyti asmeninį požiūrį ir svarbiausių problemų vertinimus, R.Šadžius patikino, jog esąs Vyriausybės programos vykdytojas.

“Vieno ministro pasikeitimas Vyriausybėje nereiškia Vyriausybės pasikeitimo - ministrų kabinete lieka tos pačios partijos, kurios turi toliau vykdyti tą pačią programą. Būtų labai keista, jei atėjęs naujas vienas žmogus, numetęs į šoną Vyriausybės programą pradėtų vykdyti kažkokią savo atskirą politiką”, - teigė R.Šadžius.

Klausiamas, kokią “vardinę” reformą finansų srityje inicijuotų, jei turėtų tokią galimybę, pašnekovas teigė, kad valstybė turėtų būti apsaugota nuo tokių dalykų.

“Netgi pats genialiausias žmogus negali su valstybės finansų sistema elgtis kaip tinkamas ir eksperimentuoti”, - samprotavo R.Šadžius.

Pasiteiravus, ar tapęs finansų ministru, bet neturėdamas finansininko išsilavinimo jaustųsi pakankamai komfortiškai, R.Šadžius patikino, kad tam tikrą diskomfortą greičiausiai patirtų.

“Tačiau tai tikrai nebūtų didelė problema. Aš nenoriu būti žmogus-orkestras, pretenduojantis tobulai išmanyti visas sritis. Ministerijoje dabar dirba puiki profesionalų komanda, kurios pagrindą sudaro jauni, šiuolaikinį specialų išsilavinimą turintys žmonės. Tikiuosi remtis specialistais, kurie dirba ne nuo vienų rinkimų iki kitų, o nuo studijų baigimo iki karjeros pabaigos. Politiniai pareigūnai, įgyvendinantys savo programas ir inicijuodami reformas, konkrečius sprendimus privalo priimti atsižvelgdami į ekspertų rekomendacijas”, - tikino R.Šadžius.