Atliekamus pinigus į modernius taupymo instrumentus lietuviai žada investuoti sulaukę “geresnių” laikų

Šią savaitę buvo pristatyti bendrovės “ERGO Lietuva gyvybės draudimas” užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatai, atskleidžiantys Lietuvoje vyraujantį požiūrį į taupymą ir investavimą.

Tyrimu rezultatai gerokai pataisė investicinio gyvybės draudimo produktus siūlančių draudikų nuotaikas - nors šiuo metu tik kas 80-as Lietuvos gyventojas (kiek daugiau nei 1,25 proc.) apsidraudęs investiciniu gyvybės draudimu, ateityje šį taupymo būdą ketina rinktis net 13,1 proc.gyventojų. T.y. investicinio gyvybės draudimo rinka artimiausiu metu turėtų ūgtelėti beveik dešimteriopai.

Tačiau kai kurie kalbinti ekspertai spėja, kad konservatyvų lietuvių požiūrį į investicijas gali pakoreguoti didžiausių finansų rinkos žaidėjų ir valdžios institucijų sprendimai.

Sociologai sėja optimizmą

Lapkritį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” apklausė 1000 Lietuvos gyventojų apie jų taupymo įpročius bei požiūrį į investicijas ir draudimą. Paaiškėjo, kad net 42,3 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi saugiau apsidraudę investiciniu gyvybės draudimu.

Tačiau šiandien šį draudimą tėra įsigiję tik 1,25 proc. gyventojų. Palankiausiai į šį draudimą žiūri namų šeimininkės (net 63,8 proc. jaustųsi saugesnės apsidraudusios), 30-39 amžiaus grupė (55,6 proc.), moksleiviai ir studentai (55,3 proc.), specialistai (53,3 proc.), aukštesnes nei 500 Lt. pajamas vienam šeimos nariui gaunantys asmenys (51,3 proc.). Įsigiję šį draudimą saugiau nesijaustų vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonės (29,2 proc.), pensininkai (29,6 proc.), nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (35,6 proc.).

Net 13,1 proc. gyventojų pasakė ketinantys draustis šiuo draudimu. 19,9 proc. sakė, šiuo metu nežinantys, ar drausis investiciniu gyvybės draudimu, o 67 proc. tvirtino to neketiną daryti. Draustis ketina specialistai (35,2 proc.), 30-39 metų amžiaus grupė (24,4 proc.), per 500 litų pajamas vienam šeimos nariui turintys asmenys (23,3 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (20,9 proc.). Šio draudimo neketina įsigyti pensininkai (84,7 proc.), vyresni nei 60-ies gyventojai (84,4 proc.).

Renkantis investicinį draudimą gyventojams svarbu patikima bendrovė (77,1 proc.), draugų, pažįstamų patarimai (25,1 proc.), patraukli kaina (22,9 proc.), kokybiškas aptarnavimas (15,7 proc.) ir kiti veiksniai (1 proc.).

Paklausus kur investuotų savo lėšas, 62,4 proc. atsakė, kad į nekilnojamąjį turtą, 33,7 proc. rinktųsi indėlį banke, 11,4 proc. - akcijas ir obligacijas, 9,7 proc. draustųsi gyvybės draudimu. Tarp kitų galimybių investuoti daugelis respondentų minėjo investiciją į vaikus. Į gyvybės draudimą investuotų 30-39 metų amžiaus grupė (17,2 proc.), specialistai (15,4 proc.) ir tarnautojai (15,2 proc.).

Beveik du iš trijų Lietuvos gyventojų rinktųsi investicijas į mažos rizikos fondus (61,3 proc.), 35 proc. investuotų į vidutinės rizikos fondus ir tik 3,7 proc. būtų linkę patikėti savo pinigus didelės rizikos fondams.

Konservatyviausi yra vyresni nei 60 m. gyventojai (75,5 proc.), pensininkai (74,9 proc.), nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (71,8 proc.). Be to, moterys yra linkusios mažiau rizikuoti nei vyrai (63,7 proc. ir 58,3 proc.).

Tuo tarpu rizikingus fondus rinktųsi specialistai (12,6 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (8,5 proc.), jaunesni nei 29 metai amžiaus žmonės (8,1 proc.) ir vyrai (4,5 proc.).

Draudikai laukia augimo

“Augant šalies ekonomikai ir gyventojų pajamoms, keičiasi taupymo įpročiai, dėl šios priežasties vis daugiau žmonių pasirenka alternatyvius taupymo būdus t.y. daugiau domisi šiuolaikiškomis investicijų galimybėmis”, - prognozavo bendrovės “ERGO Lietuva gyvybės draudimas” generalinis direktorius Valdas Cicėnas.

Europos Sąjungos šalyse senbuvėse vidutinė gyvybės draudimo rinka, tenkanti vienam gyventojui, yra 1230 JAV dolerių, tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europoje šis skaičius yra 33 JAV doleriai. Lietuvoje vienam gyventojui tenkanti gyvybės draudimo įmoka yra 20 JAV dolerių. Lietuvos gyventojų apklausa taip pat rodo, kad rinkos potencialas dar neišnaudotas, nes daugelis laiko šį draudimą naudingu ir planuoja jį įsigyti.

ERGO draudimo grupė prognozuoja, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka per ateinančius dvidešimt metų išaugs dešimt kartų. V.Cicėnas vylėsi, kad pristatydama investicinį gyvybės draudimą bendrovė iki kitų metų pabaigos užims maždaug 5-10 proc. investicinio gyvybės draudimo rinkos.

Didžiausiu tokio investavimo privalumu draudikai laiko vienu metu teikiamą gyvybės draudimą, papildomas kritines ligas ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kurių apimtis pasirenka draudėjas. Žmogus sutarties galiojimo metu gali pasirinkti įmokų mokėjimo dažnumą ir dydžius, nėra jokių pradinių atskaitymų ar minimalaus įmokų mokėjimo laikotarpio, taikomas patogus mokėjimų grafikas ir dydžiai.

Papildomai gali būti apdrausti ir kiti šeimos nariai: sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys, seneliai ir anūkai. Kartu apdraustų asmenų skaičius neribojamas. Draudimo trukmę taip pat pasirenka draudėjas. Minimali draudimo trukmė - 10 metų. Kai draudimo trukmė 15 metų arba daugiau, tai pasibaigus draudimui išmokama visa sukaupto kapitalo vertė. Minimali pradinės įmokos suma - 300 eurų. Minimali eilinė įmoka - 20 eurų.

Pasirinkimas - racionalus

Banko “NORD/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis, komentuodamas visuomenės tyrimo rezultatus pastebėjo, kad mūsų šalyje jau prieinami praktiškai visi civilizuotame pasaulyje paplitę investavimo būdai, tačiau abejojo, ar iš tiesų greitai žmonės pradės rinktis naujausius ir moderniausius taupymo instrumentus.

“Nekilnojamasis turtas laikomas pačia saugiausia ir stabiliausia investicija visame pasaulyje. Lietuva ne išimtis - čia įsigijęs žemės sklypą ar namą, po kelerių metų tą patį turtą gali parduoti dvigubai ar net trigubai brangiau. Tokio uždarbio negalima tikėtis investuojant į jokią kitą sritį. Kol bus toks nekilnojamojo turto rinkos augimas, žmonių prioritetai nesikeis. Manau, kad tai racionalus požiūris”, - tikino R.Rudzkis.

Profesorius prognozavo, kad aktyviau rinktis investicinį gyvybės draudimą, specialius fondus ir panašias sritis žmonės pradės tada, kai susiformuos vidurinysis visuomenės sluoksnis, padaugės stabiliai gaunančiųjų didesnes pajamas, o lūkesčiai taps dar optimistiškesni.

“Sampo” banko turto valdymo įmonės “Baltic Asset Management” filialo direktorius Darius Kuzmickas savo ruožtu pastebėjo, jog investicijos į nekilnojamąjį turtą nėra visiems tinkanti panacėja.

“Viskas priklauso nuo to, kokius tikslus turi žmogus, kiek jis turi laisvų pinigų, kiek laiko gali laukti pelno, ar nebijo rizikos ir t.t. Tarkim, indėliai banke yra paprasčiausias, saugiausias ir labiausiais suprantamas investavimo būdas. Numatomą pelną “suvalgyti” gali nebent staiga išaugusi infliacija ar galimi valdžios sprendimai apmokestinti palūkanas. Investuojant į akcijų rinką galima tikėtis gerokai įspūdingesnio pelno prieaugio, tačiau sąlyginio pralaimėjimo tikimybė taip pat yra gerokai didesnė. Be to, tiek investicijoms į akcijas, tiek į nekilnojamąjį turtą reikia gana daug specifinių žinių ir patirties. Juk nusipirkęs butą blokiniame name miegamajame rajone žmogus toli gražu ne visada po 5 ar 10 metų atgaus įšaldytus pinigus”, - samprotavo D.Kuzmickas.

Bankininkas pripažino, jog šiuo metu aktyviai siūlomas investicinis gyvybės draudimas patrauklus dėl teikiamos gyventojų pajamų mokesčių lengvatos. Be to, šį produktą paprastai siūlo solidžią patirtį turintys profesionalai, todėl pačiam žmogui niekuo nereikia rūpintis.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Oberhaus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis, komentuodamas visuomenės apklausos dalyvių nurodytus investavimo prioritetus, taip pat pripažino, kad pritarti jiems galima su tam tikromis išlygomis.

“Nuo 1990-ųjų iki šiol nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje iš esmės tik augo. Pagrindiniuose rinkos segmentuose pelningumas siekia 7 - 8 proc. ir tai tikrai nemažai.

Kita vertus, net ir atliekant iš pažiūros nesudėtingas operacijas šioje srityje būtinos specialistų konsultacijos. Nors priežasčių situacijai radikaliai keistis nėra, kas bus po 10 metų, prognozuoti sudėtinga”, - aiškino S.Vagonis.

“Oberhaus” skyriaus vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje turint keletą tūkstančių laisvų pinigų investavimo galimybės labai ribotos.