Penktą kartą paskelbti Lietuvos “Verslo šlovės galerijos” laureatai 

Prieš penkerius metus iš JAV importavę idėją pagerbti iškiliausius šalies verslininkus, vakar viešosios įstaigos “Lietuvos Junior Achievement” (LJA) vadovai surengė kiek netradicinę ceremoniją. Naujais prestižinės “Verslo šlovės galerijos” nariais drauge su telekomunikacijų bendrovės “Omnitel” prezidentu Antanu Zabuliu bei “Libros holdingas” direktoriumi Tomu Juška buvo nuspręsta įrašyti ir prieš 50 metų mirusio tarpukario vadybos specialisto Vytauto Andriaus Graičiūno pavardę.  

Reveransas vadybos klasikui  

Pristatydamas pastarąjį garbingosios “Verslo šlovės galerijos” laureatą, Vytauto Didžiojo universiteto vadybos katedros vedėjas Jonas Kvedaravičius pastebėjo, jog V.A.Graičiūnas yra bene iškiliausia Lietuvos vadybos mokslo asmenybė. 1898-aisiais Čikagoje lietuvių išeivių inteligentų šeimoje gimęs ir JAV studijas baigęs V.A.Graičiūnas yra sukūręs valdymo kontrolės apimties teoriją, kuri net ir šiais laikais yra plačiai taikoma ir cituojama visame pasaulyje. Be to, šis vadybos specialistas į lietuvių kalbą įvedė ir patį terminą “vadyba”.

“Įdomu, kad lygiai prieš 70 metų V.A.Graičiūnas Ženevoje paskelbė teorijos klasika tapusį darbą “Organizacijos vidiniai ryšiai”. Šioje studijoje teigiama, jog nė vienas vadovas negali turėti daugiau kaip 7 pavaldinius, nes didesnio darbuotojų skaičiaus kontroliavimas tampa labai problematiškas. Straipsnis buvo perspausdintas daugelyje įvairių specializuotų leidinių ir tapo viena vadybos teorijos aksiomų. Specialistai pripažįsta, kad iki šiol pagrindinių V.A.Graičiūno teiginių nėra kuo pakeisti, jais remiasi žinomi vadybos mokslininkai visame pasaulyje”, - pasakojo J.Kvedaravičius.

VDU vadybos katedros vedėjas pastebėjo, jog 1970-aisiais V.A.Graičiūnas buvo išrinktas į pasaulio vadybos teorijos kūrėjų dešimtuką ir lig šiol yra bene labiausiai cituojamas lietuvis.

Tapęs biznio ir vadybos konsultantu organizuodamas stambias įmones, spręsdamas kitas organizacines ir ekonomines problemas V.A.Graičiūnas suspėjo padirbėti Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Italijoje. Prancūzijoje ir Olandijoje įsteigė konsultavimo kompanijas.

1935-aisiais grįžęs į Lietuvą V.A.Graičiūnas apsigyveno Kaune. Čia jis įkūrė Lietuvos mokslinės vadybos draugiją, kurios pirmuoju pirmininku ir buvo pats, organizavo vadybos kursus pramonės įmonių vadovams ir specialistams. Dirbo Lietuvos filmo bendrovėje, Aviacijos dirbtuvėse, Ginklavimosi valdyboje - diegė vadybos naujoves, tačiau kariškos įstaigos aplinka tam nebuvo palanki. 1940-1941 metais dirbo tekstilės pramonėje, 1944-1945 Liaudies komisarų tarybos pramonės skyriaus viršininku.

Nuo 1945 metų pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete. 1951-aisiais jis buvo areštuotas, apkaltintas šnipinėjimu bei antitarybine veikla ir nuteistas. 1952 metais Kemerovo srities Olžeraso lageryje, neišlaikęs kalėjimo sąlygų, Vytautas Andrius Graičiūnas nusižudė. 1988-ųjų rugpjūtį buvo reabilituotas.

Vakar V.A.Graičiūną paskelbus “Verslo šlovės galerijos” laureatu, jam skirtas trofėjus buvo įteiktas VDU prorektoriui ir papuošė “vardinę” universiteto auditoriją.  

Verslo švyturiai  

“Lietuvos Junior Achievement” direktorius Eugenijus Savičius, pristatydamas kitus du prestižinį titulą pelniusius verslininkus - “Omnitel” prezidentą Antaną Zabulį bei “Libros holdingas” direktorių Tomą Jušką, sakė, jog vertinimo komisija šiemet turėjo itin daug darbo.

“Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos “Verslo šlovės galerijos” laureatus rinko per 400 didžiausių šalies verslo įmonių. Pirmajame etape, pasitelkus “Baltijos tyrimus”, buvo apklausti verslininkai. Gavus šios apklausos rezultatus, rinkimų komisijai buvo pateiktas maždaug 70 pretendentų sąrašas. Po ilgų diskusijų šis sąrašas sutrumpėjo iki trijų išskirtinių asmenybių”, - pasakojo LJA direktorius E.Savičius.

Šių metų “Verslo šlovės galerijos” rinkimų kriterijai iš esmės buvo tokie patys, kaip ir skelbiant laureatus ankstesniais metais. T.y. didžiausias dėmesys kreipiamas į kandidatų asmeninius nuopelnus, lyderystę verslo šakoje, vadovavimąsi bendrai pripažintomis etikos ir moralės nuostatomis, indėliu į visuomenės gerovę ir pažangą. Taip pat reikalaujama, kad “Verslo šlovės galerijos” laureatų darbai turėtų išliekamąją vertę, juos gerbtų Lietuvos verslo bendruomenė, o elgesys ir reputacija būtų pavyzdžiu jaunimui.

Atrankos kriterijuose, be kita ko, minima, jog ekonominė ir socialinė gerovė turi būti sukurta privačiame versle diegiant naujoves, gerinant paslaugų ar prekių kokybę.

“Tai reiškia, kad “Verslo šlovės galerijos” laureatais greičiausiai niekada netaps sovietmečiu iškilę pramonės įmonių vadovai”, - sakė E.Savičius.

JAV “Junior Achievement” tokius rinkimus rengia nuo 1975-ųjų. Čia kiekvienais metais plečiamos “Verslo šlovės galerijos” laureatų pavardės, tarp kurių daug jau spėjusių tapti gyvomis legendomis ir patekti į biznio chrestomatijas - W.E.Boeing, K.C.Gillette, D.W.Douglas, W.P.Chrysler, W.R.Hewlett, D.Packard ir daugelio kitų, be kurių indėlio sunku būtų įsivaizduoti dabartinį mūsų gyvenimą.  

Teorija ir praktika  

“Lietuvos Junior Achievement” direktorius taip pat pastebėjo, jog šiųmetiniai “Verslo šlovės galerijos” rinkimų rezultatai atspindi sąsają tarp klasikinės teorijos ir jos įgyvendinimo.

“Praktinės žinios apie vadovų darbo turinį, kurias išpopuliarino V.A.Graičiūnas, realiai matomos kitų dviejų šių metų laureatų veiklos rezultatuose”, - konstatavo Eugenijus Savičius.

Vertinimo komisijos nariai ypač palankiai vertino “Libros holdingo” direktoriaus Tomo Juškos veiklą. Šią įmonę įkūrė 5 iš Lietuvos provincijos kilę studentai, karjeros pradžioje meistravę kukliose staliaus dirbtuvėse Pasvalio rajone, o šiandien organizuojantys dešimties baldų, parketo gamybos bei pramonės aptarnavimo įmonių darbą. “Libros grupė” šiuo metu laikoma sparčiausiai augančiu medienos-baldų sektoriaus įmonių susivienijimu, produkciją eksportuojančiu į 18 šalių. “Libros grupėje” dirba apie 1900 žmonių, o bendrovių apyvarta siekia 260 mln. litų.

Lietuvos “Verslo šlovės galerijos” laureatais yra tapę bendrovės “Alna” generalinis direktorius Valentinas Milaknis, “Vilniaus banko” valdybos pirmininkas Julius Niedvaras, “Rokiškio sūrio” generalinis direktorius Antanas Trumpa, “Sonex Co” generalinis direktorius Arūnas Bartusevičius, “Omnitel” įkūrėjas dr. Juozas Kazickas, “Vilniaus Vingio” generalinis direktorius Vaclovas Šleinota, “Utenos trikotažo” generalinė direktorė Nijolė Dumbliauskienė, “Ekrano” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Eimutis Žvybas, “Hanza Lizingo” generalinis direktorius Giedrius Dusevičius, “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, “Švyturio-Utenos alaus” generalinis direktorius Tomas Kučinskas ir “Kraft Foods Lietuva” vadovaujantis direktorius Baltijos regionui Gintaras Rimšelis.