Kylančios naftos kainos šalies degalinėse ėmė branginti ir suskystintas dujas
Brangstanti nafta šią savaitę dar į viršų kilstelėjo ne tik benzino bei dyzelino, bet ir suskystintų dujų kainas. Dujų, kaip alternatyvaus kuro, įkainiai taip pat pasiekė rekordišką lygį, kuris, kaip prognozuojama, gali būti ne riba.
Per metus nafta pabrango dukart
Pastarosiomis dienomis benzino ir dyzelino kainos degalinėse šoktelėjo keliais centais. Nors dar praėjusį savaitgalį didmeninė benzino kaina buvo sumažėjusi 2-3 centais, vartotojai tokių pokyčių nepajuto - degalų prekeiviai įkainių nesumažino.
Šventinės Valstybės dienos išvakarėse didžiausiuose Lietuvoje degalinių tinkluose LUKoil ir Statoil populiariausio 95 markės benzino ir dyzelino kainos padidėjo po 3 centus už litrą ir antrą kartą šią savaitę sumušė visų laikų rekordus.
LUKoil degalinėse litras populiariausio benzino kainuoja 2,99-3 litus, o dyzelinas - 2,96-2,97 lito. Lietuva Statoil 95 markės benzino kainą kilstelėjo iki 3,03 lito už litrą, o dyzelino - iki 3 litų už litrą. Kai kurių rūšių degalų kainos gerokai viršijo 3 litų ribą. Dar prieš dvi savaites benzinas degalinėse kainavo 2,88-2,89 lito už litrą, o dyzelinas buvo pardavinėjamas po 2,86-2,87 lito už litrą.
Kol kas jokių atoslūgio ženklų naftos produktų rinkoje nesimato. Vakar Mažeikių naftai didmeninę dyzelino kainą pakėlus dar 3 centais iki 2,65 lito, pastaroji viršijo 2 centais ūgtelėjusią didmeninę 95 markės benzino kainą, kuri siekė 2,64 lito.
Birželio mėnesį, palyginti su geguže, žalios naftos kainos išaugo 7 procentais ir net 49 proc. viršija pernykštį lygį.
Naftos kainų augimą, pasak ekspertų, skatina rinkos prognozės, kad daugiau juodojo aukso bus įsigyjama perdirbti. Pasaulio naftos perdirbimo gamyklos šiuo metu išnaudoja 96,3 proc. savo pajėgumų.
Dujos tebėra alternatyva
Kaip ir buvo galima laukti, kylančios naftos kainos Lietuvos degalinėse ėmė branginti ir suskystintas dujas, kurios automobiliuose naudojamos kaip pigi alternatyva rekordines kainas pasiekusiam benzinui.
Nuo liepos pradžios suskystintos dujos didžiausiuose šalies degalinių tinkluose LUKoil ir Statoil pabrango keliais centais ir dabar kainuoja 1,40 lito už litrą. Net ir išaugusi dujų kaina yra daugiau kaip du kartus mažesnė nei populiariausias 95 markės benzinas.
Birželio pradžioje litras dujų kainavo apie 1,33 lito, o dar anksčiau šiais metais jų kaina siekė apie 1,30 lito.
Suskystintų dujų prekybos ir importo bendrovės Suskystintos dujos vadovas Zigmantas Mackevičius prognozavo, kad dujų kainų kilimo tendencija artimiausiomis savaitėmis turėtų išsilaikyti, o jų kaina turėtų augti 2-3 centais per savaitę.
Naftos kainų kilimas daro tiesioginę įtaką suskystintų dujų kainai. Be to, pakilo ir iš Rusijos importuojamų suskystintų dujų kaina, padidėjo jų sunaudojimas Lenkijoje, todėl Lietuvoje sukauptų suskystintų dujų kiekis yra ribotas, - BNS sakė Z.Mackevičius.
Pasak jo, pasaulyje suskystintų dujų kaina mažmeninėje prekyboje sudaro apie 60 proc. naftos kainos, tuo tarpu Lietuvoje - tik 40-45 procentus.
Tai skatina dujų kainų kilimą, tačiau manau, kad pasaulyje vyraujančios mažmeninės kainos proporcijos Lietuvoje gali būti pasiektos maždaug per porą metų, nors tai priklausys nuo daugybės įvairių faktorių, - sakė Suskystintų dujų vadovas.
Įtaką pajus viso pasaulio ekonomika
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Nikitinas įsitikinęs, jog šalies ūkis jau dabar jaučia brangstančio kuro pasekmes, kurios netolimoje ateityje gali būti gana skaudžios.
Kuro brangimas neabejotinai yra šalies ekonomikos plėtros stabdys. Dėl to šiais metais mūsų šalies ūkio augimas sulėtės. Manau, kad metų pradžios optimistines bendrojo vidaus produkto augimo prognozes analitikams teks keisti į kitą pusę, - Kauno dienai teigė LPK atstovas, ir pridūrė, jog naftos kainų bumas turės įtakos daugelio pasaulio šalių ekonomikos rodikliams.
Pirmasis smūgis buvo suduotas pramonės įmonėms, daugiausia naudojančioms naftos produktų.
Anot eksperto, kol kas kylančių degalų kainų eiliniai vartotojai per daug nejaučia, nes maisto produktai, kaip būtiniausio vartojimo prekės, pabrango tik 5-10 proc. Tačiau kurui toliau brangstant, prekių bei paslaugų kainos pakils kur kas daugiau.
Staigaus kainų bumo tikrai neturėtų būti. Jos kaip ir iki šiol kils palaipsniui, nes šioje rinkos dalyje, ypač maisto produktų sektoriuje, yra labai aštri konkurencija. Patys prekybininkai stengiasi išlaikyti kuo mažesnes maisto produktų kainas, tačiau pokyčiai neišvengiami. Juos lems ne tik kuras, bet ir darbuotojams didinami atlyginimai, - prognozavo A.Nikitinas ir užsiminė, jog pasaulio rinkose kol kas apie naftos kainų mažėjimą nekalbama.
Ragina mažinti akcizus
Brangstant degalams vis dažniau pasigirsta šalies valdžiai adresuotų raginimų sumažinti akcizus ir taip palengvinti mokesčių naštą. Būtent dėl didelių akcizų Europoje kuras kainuoja vos ne dvigubai daugiau kaip JAV.
A.Nikitinas taip pat teigia, kad Lietuvos politikai turėtų kreiptis į Europos Komisiją su prašymu bent laikinai sumažinti akcizą degalams: Kaip argumentą galėtume nurodyti gana didelį mūsų šalies atsilikimą nuo kitų ES šalių, kurioms kuro brangimas nėra toks skausmingas.
Iki šiol šalies valdžios atstovai nuolatos minėjo turį ribotas galimybes sušvelninti degalų kainų augimą, nes šiuo metu Lietuvoje nustatytas akcizas degalams atitinka minimalius tarifus, numatytus ES direktyvose. Kadangi akcizo dydį reguliuoja Europos Komisija, todėl Lietuva negali priimti savarankiškų sprendimų.
Ūkio ministerijos duomenimis, pernai už degalus į mūsų šalies biudžetą surinkta daugiau kaip 1 mlrd. litų akcizo: 440 mln. litų už benziną, 550 mln. už dyzeliną ir 90 mln. litų už suskystintas dujas.
Kai kurios ES šalys pateikė pasiūlymą Komisijai reguliuoti mokesčius, atsižvelgiant į naftos kainas. Tokį pasiūlymą palaikė ir Lietuva, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra priimta.
Tarsis Didžiojo aštuoneto lyderiai
Dėl naftos kainų įtakos pasaulio ekonomikai sunerimo ir vakar Škotijoje susitikę Didžiojo aštuoneto (G8) vadovai. Pastarieji pasisako prieš dideles naftos kainas ir nori turėti informacijos apie naftos išteklius, kad galėtų paveikti spekuliaciją rinkose, siekiant išvengti smūgio pasaulio ekonomikai. Tokia tema jau parengtas pareiškimo tekstas, kuris bus paskelbtas vėliau šią savaitę.
Reuters agentūrą pasiekusiame pareiškimo projekte G8 šalių vadovai pripažįsta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turi daugiau nuveikti, kad būtų subalansuota pasaulio ekonomika. To galima pasiekti didinant santaupas JAV būsto srityje, o Europa ir Japonija turi paskatinti ūkio augimą savo šalyse.
Pasaulinės ekonomikos sveikata yra svarbiausias dalykas kiekvienai G8 narei ir visam pasauliui, - teigiama pareiškimo projekte. - Tačiau iššūkis tebėra - tai nuolatinis pasaulinis disbalansas, didelės ir nestabilios naftos kainos.
Didžiojo aštuoneto šalių - JAV, Japonijos, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos - vadovai renkasi Škotijos viešbutyje ir golfo kurorte Gleneagles, kad apsvarstytų ir suderintų pagalbos vargingoms šalims Afrikoje ir kituose regionuose teikimą.
Bet joms teks spręsti ir skubius reikalus, kai naftos kaina pasiekė rekordinių aukštumų - 60,95 dolerio už barelį.
Naujausi komentarai