Karas falsifikatoriams

Karas falsifikatoriams

2004-12-14 00:00

Tarptautiniai prekybos rūmai kovai su prekių klastotojais ir piratais skyrė beveik 2 mln. eurų

Tarptautiniai prekybos rūmai kovai su prekių klastotojais ir piratais skyrė beveik 2 mln. eurų

Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce) organizacijai jau dešimtmetį priklausanti asociacija ICC Lietuva vakar paskelbė apie pradedamą didžiausią tarptautinę edukacinę programą “Verslo visuomenės iniciatyva stabdyti klastojimą ir piratavimą”.

Vagių grobis - 400 mlrd. dolerių

ICC Kovos su falsifikatais biuro vadovas Peteris Lou, vakar skaitęs keletą pranešimų apie visuotinį klastojimo fenomeną, šio reiškinio padarinius ir galimus būdus problemai spręsti, atkreipė dėmesį į vyraujantį gana specifinį falsifikatų vertinimą.

“Daugelis jaučiasi visiškai gerai pirkdami suklastotą laikrodį ar batus, bet visai kitokia žmonių reakcija jų paklausus, ar jie vartotų falsifikuotus vaistus. Klastojimas dažnai laikomas “lengvu” nusikaltimu, tačiau iš esmės tai tokia pat vagystė. Skirtumas tarp paminėtų pavyzdžių tik tas, kad padirbinėjant prekių ženklus žlugdomos legaliai dirbančios kompanijos, o falsifikacijos farmacijos srityje dažniausiai baigiasi žmonių mirtimi”, - dėstė P.Lou.

Jo teigimu, remiantis netiesioginiais skaičiavimais, kasmet visame pasaulyje falsifikuojama prekių už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių. Dėl vyraujančio gana atsainaus kai kurių institucijų požiūrio į šį reiškinį, klastojimo apimtys kiekvienais metais pastebimai auga.

“Nors falsifikatų industrija labiausiai išvystyta Kinijoje, šios problemos aktualios visose be išimties Europos šalyse. Kalbama ne vien apie nelegalų muzikinių įrašų tiražavimą ar programinės įrangos vagystes. Šia veikla besiverčiantys veikėjai klastoja beveik viską, pradedant parfumerijos gaminiais ir baigiant realų pavojų gyvybei keliančiomis atsarginėmis automobilių detalėmis bei medikamentais”, - sakė ICC Kovos su falsifikatais biuro vadovas.

Pasak eksperto, net ir “nekaltais” vagysčių atvejais, legaliai dirbančios įmonės patiria milžiniškus nuostolius, tai išprovokuoja darbo vietų ir investicijų mažėjimą, nemokamus mokesčius, tvarkingų kompanijų bankrotus ir t.t.

ICC Lietuva direktorius Algimantas Akstinas atkreipė dėmesį ir į tai, kad paprastai kokios nors naujos prekės sukūrimas kainuoja žymiai brangiau nei serijinė tos prekės gamyba.

“Produkto kainoje 80 proc. išlaidų tenka kūrybai ir tik 20 proc. gamybai. Tai reiškia, kad pavogusieji kokią nors idėją ir ją panaudoję nelegaliai gamybai gauna milžiniškus pelnus. Būtent tai skatina klastotojus elgtis itin agresyviai, rizikuoti, papirkinėti pareigūnus ir pan. Daugelio ekspertų manymu, falsifikavimo industrija yra glaudžiai susijusi ne tik su organizuotu nusikalstamumu, bet ir su tarptautiniais teroristų tinklais”, - pasakojo A.Akstinas.

Aktualu ir Lietuvoje

Tarptautinių prekybos rūmų atstovai patikino, kad iš esmės visos minėtos problemos aktualios ir Lietuvoje, nors lig šiol buvo galima išgirsti tik keletą skandalingesnių atvejų, kai vieni gamintojai nuplagijavo kitų išpopuliarintus prekių ženklus (prisiminti ginčai dėl “tarybinių” ir “tarnybinių” dešrelių, javainių, alaus ir kai kurių alkoholinių gėrimų prekių ženklų). Taip pat keletą kartų nuskambėjo informacija apie pasienyje sulaikytas ir sunaikintas falsifikuotų garsių gamintojų sporto prekių siuntas.

“Deja, kol kas neturime išsamios informacijos nei apie Lietuvos gamintojų dėl vagysčių patiriamus nuostolius, nei apie į šalies rinką patenkančius falsifikuotus gaminius. Aišku tik tai, kad šalyje yra ir legalių, ir nelegalių įmonių, užsiimančių prekės ženklų ir produktų klastojimu. Tikimės, kad pradėdami apie tai atvirai kalbėti paskatinsime verslininkus aktyviai dalyvauti kovoje su šios srities nusikalstamumu”, - vylėsi A.Akstinas.

Jo teigimu, Tarptautiniai prekybos rūmai pradėjo pasaulinę kovos su falsifikavimu bei piratavimu kampaniją, ir pradiniam etapui skiria 1,75 mln. eurų (6,04 mln. litų). Kampanijos metu ICC nariai, tarp jų ir ICC Lietuva, rengs informacines ir edukacines kampanijas, teiks rekomendacijas vyriausybėms. Lietuvoje planuojama peržiūrėti ir teikti pasiūlymus dėl su autorių teisėmis susijusių šalies įstatymų, taip pat dėl jų įgyvendinimo.

Pasaulinės kampanijos prieš falsifikavimą ir piratavimą BASCAP (Business Action To Stop Counterfeiting And Piracy) didžiausia biudžeto dalis - 620 tūkst. eurų (2,14 mln. litų) - bus skirta žiniasklaidos kampanijai. 500 tūkst. eurų (1,726 mln. litų) skiriama darbo grupėms ir konferencijoms.

Iniciatyvos dalyviai (vyriausybės, verslo ir viešosios visuomenės) tikisi sukurti ir įgyvendinti sprendimus, padėsiančius stabdyti intelektinės nuosavybės bei saugomos produkcijos klastojimą ir piratavimą.

Pirmoji iniciatyvos fazė truks 20 mėnesių.

Vagys neturi tabu

Beje, vakar, neapsikentę piratų terorizavimo, į Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą kreipėsi Lietuvos televizijos ir kompaktinių plokštelių gamintojos “Baltic Optical Disc” vadovai. Prieš porą mėnesių šios bendrovės išleido unikalų lietuvišką skaitmeninę vaizdo plokštelę (DVD) “Lietuvos krepšinis 1920-2004”, kuris apima reikšmingiausias Lietuvos krepšinio istorines akimirkas, yra vienintelis toks išsamus ir informatyvus leidinys.

“Turėjome vilties, kad bent tokiam dalykui kaip krepšinis vagys padarys išimtį. Deja, jiems tikrai nėra nieko šventa - mūsų įmonės ir LTV ekspertai jau surado mažiausiai du puslapius, kur siūloma nemokamai parsisiųsti šio leidinio kopiją. Iki šios dienos tai padarė mažiausiais 270 internautų. Mes kreipėmės į juos prašydami liautis vogti, tačiau svetainių administratoriai į tai spjovė”, - neslėpdamas nusivylimo pasakojo “Baltic Optical Disc” vadovas Vidmantas Janulevičius.

Jo teigimu, tokio leidinio parengimo ir išleidimo išlaidos buvo itin didelės, nes Lietuvos televizijos archyvuose teko atrinkti milžinišką kiekį vaizdo medžiagos, daug dirbti ją sisteminant, verčiant į užsienio kalbas ir t.t.

“Visa surinkta medžiaga yra ne tik neįkainojama materialia prasme, bet ir turi didelę išliekamąją vertę. Matyt, todėl ji tapo labai patraukli intelektinės nuosavybės pažeidėjams, siūlantiems neteisėtai pasigaminti savąją kopiją. Nors internete siūloma ją siųsti neatlygintinai, toks platinimas pažeidžia mūsų - transliuotojo bei audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojo teises”, - sakė V.Janulevičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų