Ginčai su žemės sklypų savininkais laisvojoje ekonominėje zonoje gali sužlugdyti visą projektą

“Antikorupciniu požiūriu, mes nelabai turime, ką vertinti, - kol kas jokio pagrindo įtarti, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pagrindų įstatymo pataisos yra nešvarios. Komisiją stebina tik tai, kad lig šiol nėra išsamios ekonominės situacijos analizės, kuri padėtų priimti sprendimą dėl šios zonos ateities, įvertinti veiklos tęsimo ar nutraukimo padarinius”, - po vakar vykusio bendro Ūkio ministerijos, Valstybės kontrolės, STT ir Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio kalbėjo parlamentarė Nijolė Steiblienė.

Neatsakytų klausimų posėdis

Gali būti, kad lygiai dešimt metų kurpiamas Kauno LEZ projektas bus numarintas taip ir nepradėjęs realios veiklos. Seimo komisijos nariams abejonių sukėlė sprendimas leisti Kauno LEZ valdymo bendrovei, konsorciumui AOI N.V. sumokėti žemės nuomos mokestį iš anksto už visą nuomos laikotarpį. Kadangi nuomos kaina susieta su žemės verte, būgštaujama, jog, pasitvirtinus nekilnojamojo turto brangimo prognozėms, ateityje valstybė pritrūks lėšų išpirkti sklypams iš dabartinių jų savininkų, o valstybė patirs nuostolių.

“Apmaudu, tačiau nors posėdyje dalyvavo beveik visos suinteresuotos pusės, neatsakytų klausimų liko labai daug”, - konstatavo N.Steiblienė.

Jos teigimu, nežinia ir tai, iš kokių šaltinių bus gaunamos trūkstamos lėšos, jei žemės išpirkimo procedūros bus tęsiamos. Neaišku netgi tai, ar, nusprendus zonos plotą sumažinti nuo 1000 ha iki 534 ha, į “tikrą” LEZ pateks visi jau išpirkti sklypai.

Kadangi trūkstant bazinės informacijos sunku daryti bent kiek toliau siekiančius apibendrinimus ir siūlymus, nutarta prašyti LEZ projekto rengėjos - Ūkio ministerijos - parengti išplėstinį įstatymo projekto vertinimą.

Aistros dėl kainos

N.Steiblienė spėjo, jog kauniškė LEZ, kaip ir tuo pat metu Klaipėdoje pradėta kurti analogiška zona, greičiausiai būtų senokai džiuginusi konkrečiais pasiekimais, jei ne ginčai dėl žemės.

“Klaipėdoje LEZ pradėta kurti ant valstybės žemės, todėl ten nekilo jokių didesnių trukdžių. Tuo tarpu Kaune zona buvo suprojektuota toje vietoje, kur yra daugybė privatiems savininkams grąžintinos žemės. Derybos su dabartiniais savininkais vyksta labai skausmingai. Tai paskatino kreiptis į STT ir pasidomėti, ar į šią teritoriją nebuvo perkelti sklypai tikintis uždirbti”, - sakė N.Steiblienė.

Keisčiausia, kad dalis privačių sklypų buvo išpirkta nesilaikant jokio nuoseklumo, todėl dabar Kauno LEZ panaši į šachmatų lentą, kurioje privatūs žemės lopinėliai susimaišę su išpirktaisiais.

“Derybos dėl išpirkos dydžio vyksta labai intensyviai. Įstatyme numatyta 20 tūkst. litų už hektarą kaina savininkų nebetenkina ir jie inicijuoja teisminius ginčus. Jei kaina iš tiesų augs tokiais tempais, kokiais siūlo sklypų savininkai, likusiems 500 ha žemės išpirkti reikės ne mažiau kaip 18 mln. litų. Mes ne prieš LEZ, tačiau tokio projekto kaina turėtų būti gerai pagrįsta. Kol kas mums taip neatrodo”, - pasakojo Antikorupcijos komisijos pirmininkė.

Ateitis miglota

Vakarykščiai posėdžio dalyviai taip pat pripažino, jog Kauno LEZ projektą gali tekti numarinti.

“ES vyrauja nuostata, kad tos laisvosios ekonominės zonos, kurios spėjo rasti savo nišą, turėtų likti, tačiau naujos neturėtų būti steigiamos. Kada pradės veikti Kauno LEZ, jei dešimties metų nepakako net sklypui suformuoti?” - retoriškai klausė N.Steiblienė.

Beje, Kauno savivaldybė į LEZ investavo jau apie 3 milijonus litų. Zonos valdymo bendrovė yra skelbusi planus čia įkurdinti 7 - 9 bendroves, kurių investicijos siektų apie 280 milijonų litų. Į užuominas apie galimybę nutraukti niekaip neįsisiūbuojantį LEZ projektą Belgijos konsorciumas reaguoja labai skausmingai ir grasina teismais.