Klaidūs ”Kauko” pardavimo sandoriai

Likviduojama garsų Kauno restoraną valdžiusi bendrovė už parduotą pastatą neatgauna pinigų

“Kauno diena” jau rašė apie naujų “Kauko” pastato savininkų planuojamus rekonstrukcijos darbus. Koldūnus gaminanti firma “Liūtukas ir Ko” buvusio prestižinio restorano teritoriją apjuosė tvora ir pradėjo gerokai apgriuvusių patalpų valymo darbus. Pasitelkę architektus, projektuotojus ir paveldo specialistus, “Kauko” šeimininkai ketina atkurti autentišką pastato išorę, o viduje įkurdinti restoraną bei nedidelį viešbutį.

1923 metais statytas pastatas priklausė tuometiniam Kauno vyriausiajam architektui Feliksui Vizbarui. Išraiškingas, įvairiomis detalėmis puoštas statinys tais laikais buvo vadinamas “Vizbaro pilaite”.

“Kol kas vyksta projektavimo darbai. Pagal reikalavimus dalį pastato turime atkurti pagal F.Vizbaro projektą. Šią statinio dalį restauruos meistrai, kurie neaišku, kiek užtruks”, - teigė bendrovės “Liūtukas ir Ko” vienas savininkų Vytautas Mickūnas. Jis užsiminė, jog sovietiniais metais pastatas buvo gana keistai suprojektuotas - be nedidelės restorano salės esama įvairių pagalbinių patalpų, kurių išplanavimą bei paskirtį rengiamasi keisti.

Tik parengus projektus, ir įvertinus būsimų darbų apimtis, paaiškės planuojamų darbų sąmata. Pastato šeimininkai neatmeta galimybės, kad visiems planams įgyvendinti teks imti paskolas. Iki pavasario tikimasi parengti projektus ir, atšilus orams, pradėti atstatymo darbus.

Bendrovė liko be turto

Tai pirmieji realūs “Kauko” atgaivinimo planai per pastarąjį dešimtmetį. Iki šiol kelis šeimininkus pakeitęs statinys nyko kauniečių akyse. Rekonstruoti “Kauką” prieš kelerius metus ketino šiuo metu likviduojamos bendrovės “Kauno Kaukas” akcininkai. Tačiau nuo 1993 metų gruodžio, kai valstybinė akcinė įmonė “Kauno Kaukas” buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę, kasmet padėtis tik blogėjo. Iš 70-ies tuo metu dirbusių darbuotojų liko vos keli. Dalį bendrovės akcijų tuo metu valdė ir valstybė, kuriai atstovavo Kauno miesto savivaldybė.

Deja, pritrūkus lėšų, akcininkų sutarimu 1998 metais rugsėjo 8 dieną pastatą nuspręsta parduoti Ramunei Valerijai Skopienei. Nors 531 tūkst. litų įvertintas turtas buvo parduotas, tačiau bendrovė pinigų negavo. Šias lėšas naujoji savininkė įsipareigojo investuoti į pastatą, jį rekonstruoti, atgaivinti veiklą ir vėliau grąžinti pinigus.

Kas per ketverius metus savininkei sutrukdė įgyvendinti šiuos planus, belieka spėlioti - “Kauno dienai” šios verslininkės rasti nepavyko.

Praėjus pusmečiui po pastato pardavimo, visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta bendrovę “Kauno Kaukas” likviduoti. Tuo metu 19 proc. bendrovės akcijų jau valdė Valstybės turto fondas, perėmęs iš Kauno miesto savivaldybės 159 tūkst. 164 valstybei nuosavybės teise priklausančias paprastąsias vardines 1 lito vertės akcijas. Nors valstybės atstovai susirinkime balsavo prieš nutarimą likviduoti įmonę, tačiau daugumos akcininkų nuomonė buvo kitokia.

Neatgauna pinigų

Formaliai likviduojama bendrovė, šių metų kovo mėnesio finansinės atskaitomybės duomenimis, tebeturėjo turto už 438 tūkst. 236 litus, tačiau beveik visi pinigai - tik popieriuje. Nuo 1999 metų pradžios likvidatoriumi dirbęs Ramutis Skorupskas, šiuo metu pareigų atsisakęs, tvirtino, jog įmonei R.V.Skopienė tebėra skolinga 433 tūkst. 85 litus. Į visus raginimus sumokėti skolą, pastato savininkė likviduojamos bendrovės atstovus ragindavo kalbėtis su savo vyru.

Panašu, kad likviduojamos bendrovės akcininkai taip nieko ir nepadarė, kad iš R.V.Skopienės atgautų pinigus už pastatą.

Vienas stambiausių “Kauno Kauko” akcininkų, nepanoręs skelbti savo pavardės, “Kauno dienai” nedaug ką tegalėjo pasakyti apie dabartinę likviduojamos bendrovės finansinę padėtį bei turtą.

“Mes, akcininkai, nesame informuoti apie įmonės padėtį”, - teigė akcininkas, valdantis 31,6 proc. bendrovės akcijų. Jis tvirtino nežinantis ir apie tolesnį pastato, “ėjusio iš rankų į rankas”, likimą.

Paklaustas, ar su “Kauno Kauku” atsiskaityta už buvusio restorano pastatą, bendrovės akcininkas sakė, lyg ir girdėjęs, kad tie pinigai dar nesumokėti. Jis taip pat negalėjo prognozuoti, ar bus imtasi kokių nors priemonių šiam turtui atgauti.

Vyriškis tik pasiguodė, jog tampa vis sunkiau priimti bendrovei svarbius sprendimus, nes į susirinkimus kviečiami akcininkai neatvyksta.

Be jo, dar per 31 proc. akcijų valdo Renė Grikėnienė, 19 proc. priklauso Valstybės turto fondui, likusi dalis - smulkiesiems akcininkams.

Padėtis komplikuota

Paskutinį kartą akcininkų interesai susikirto po šių metų birželį įvykusio visuotinio susirinkimo, kuriame turėjo būti svarstomas vienintelis klausimas dėl likvidatoriaus atleidimo. Ketverius metus šias pareigas ėjęs Ramutis Skorupskas dėl sveikatos sutrikimų pareiškė norą išeiti iš darbo. Susirinkime jo prašymas buvo patenkintas ir kartu priimtas sprendimas prašyti Valstybės turto fondą skirti naują likvidatorių, o iki tol pavesti šias pareigas eiti R.Skorupskui ir, sudarius laikiną darbo sutartį, paskirti jam 800 litų darbo užmokesčio. Pastaruosius du sprendimo punktus Kauno miesto apylinkės teismui apskundė Valstybės turto fondas, kurio atstovai tvirtino, jog šie nutarimai priimti be fondo žinios, todėl turi būti pripažinti neteisėtais. Vakar šį prašymą teismas patenkino.

“Tokiais sprendimais, už kuriuos Valstybės turto fondas nebalsavo, mėginama valstybei primesti atsakomybę už prastą bendrovės padėtį”, - teigė fondo atstovas, akcentavęs, jog visi akcininkai turi rūpintis likviduojamos įmonės padėtimi, kuri šiuo metu yra gana komplikuota.

Kada baigsis likvidavimo procesas, nesiima prognozuoti nė vienas akcininkų. Valstybės turto fondas tebeieško bendrovei likvidatoriaus. Kadangi bendrovė grynų pinigų neturi, pripažįstama, kad jį surasti bus sunku.

Buvę savininkai pretenzijų neturi

Nė vienas kalbintas “Kauno Kauko” akcininkų neatskleidė, kokių veiksmų rengiamasi imtis, kad būtų atgauta daugiau kaip 400 tūkst. litų bendrovės turto. Penktadalį turto valdančio Valstybės turto fondo atstovai teigė, jog turimų akcijų dalis yra per maža, kad būtų galima priimti esminius sprendimus.

Naujieji pastato savininkai neslėpė “Kauką” pirkę iš UAB “Saros užeiga”, tačiau atsisakė įvardyti, kiek kainavo prieš pusmetį prestižinėje Kauno vietoje įsigytas pastatas.

Bendrovei “Saros užeiga”, užsiimančiai statybomis ir viešbučių verslu, vadovauja kaunietis Rolandas Skopas, minimas kaip geras prieš metus nušauto Lietuvos bokso federacijos prezidento Remigijaus Daškevičiaus bičiulis. Paskutinį kartą 36 metų R.Skopas į pirmuosius šalies dienraščių puslapius pateko šių metų vasarį, kai Palangoje į jo vairuojamą automobilį BMW X5 bendrovės “Saros užeiga” teritorijoje buvo paleisti 12 šūvių. Tąkart verslininkas, kurio ranką kliudė tik viena kulka, pareiškimą policijai rašyti atsisakė.