Siūloma peržiūrėti šilumos ir karšto vandens kainų apskaičiavimo tvarką

Vakar Seime buvo surengta konferencija, kurios organizatoriai pažėrė šūsnį kritikos šiuo metu galiojančiam Šilumos ūkio įstatymui. Jų teigimu, tik parengus naują šio teisės akto redakciją būtų galima išvengti dar vienos Telšių tragedijos.

Jokio pelno

Seimo narys Egidijus Klumbys, kalbėdamas apie natūralias komunalinio ūkio monopolijas, akcentavo, kad visos jos privalo tarnauti tautos gerovei, ir retoriškai klausė, kaip su šiuo iššūkiu susidoroja įmonės, kurioms buvo išnuomoti šilumos tinklai. Parlamentaro teigimu, jos naudojasi Šilumos ūkio įstatymo spragomis, neskiria dėmesio tinklų renovacijai, naudojasi išskirtinėmis teisėmis ir iš to lobsta.

“Šių paslaugų teikėjai turėtų ne siekti pelno, bet siūlyti mažiausias kainas. Tai reikėtų įtvirtinti nauju įstatymu, nes dabartinė redakcija gina šilumos tiekėjus. Tą patį daro ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija”, - tikino E.Klumbys.

Šią poziciją palaikė ir mišrios Seimo narių grupės vadovas Aplinkos komiteto narys Henrikas Žukauskas, dalyvaujantis naujo Šilumos ūkio įstatymo projekto rengimo darbo grupėje.

“Šis dokumentas buvo pateiktas praėjusį rugsėjį, tačiau Vyriausybė įvertino redakciją kaip “blogą”. Gaila, tačiau nesąžiningai pasielgė ir kai kurios parlamentinės partijos, užkirtusios kelią kitokių šilumos ūkį reglamentuojančių nuostatų įteisinimui”, - dėstė H.Žukauskas.

Parlamentaras vylėsi, kad keisti nuostatas privers šią žiemą įvykusi avarija Telšiuose. Pasak jo, dabar iš savivaldybių išsinuomoję ar kita forma valdantys bei prižiūrintys šilumos tinklus verslininkai į juos visiškai neinvestuoja.

H.Žukausko manymu, savivaldybės turėtų būti įpareigotos šilumos tinklus prižiūrinčias įmones kontroliuoti, kaip jos renovuoja šilumos trasas.

Nemokamų pietų mįslė

Vienoje Nacionalinės dujų, šilumos ir elektros gynimo lygos rengtos konferencijos siūlytų rezoliucijų akcentuojama, kad pastatų ir karšto vandens sistemų priežiūros bei rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ir karšto vandens kainas, tačiau dabar yra kaip tik taip. Lygos prezidentas Kęstutis Grinius dėl šių nuostatų siūlo kreiptis į Administracinį teismą ir ginti viešąjį interesą.

Tuo tarpu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) specialistai retoriškai klausė, kas turėtų dengti tokias išlaidas.

“Žinoma, galima galvoti apie kitokias formuluotes ir, tarkim, įvesti abonentinį mokestį. Esmė ir nuo to nesikeičia, nes kito finansavimo šaltinio nėra”, - sakė VKEKK specialistai.

Jų teigimu, šilumos kainos ir dabar nustatomos įvertinus būtinas veiklos sąnaudas pridėjus 5-7 proc. normatyvinį pelną.

“Tačiau vienodos kainos visoje Lietuvoje būtų įmanomos tik socializmo sąlygomis, kai vieni vartotojai subsidijuoja paslaugų teikimą kitiems. Taip buvo iki 1997-ųjų, kai buvo reformuota šalies energetikos sistema ir įkurtos regioninės šilumos įmonės. Visi tikėjosi perėmę šilumos ūkį uždirbti ar bent jau savo rankose turėti tam tikrą politinį įrankį - daryti įtaką kainoms rinkimų išvakarėse ar pan. Tačiau kuo įmonės smulkėjo, tuo labiau augo jų veiklos kaštai ir šilumos tarifai”, - teigė “Kauno dieną” konsultavę ekspertai.

Interesų karas

Deklaruodama norą ginti vartotojų interesus Nacionalinė dujų, šilumos ir elektros gynimo lyga kreipėsi į Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską, prašydama šios struktūros žmonėms sudaryti galimybes dalyvauti Šilumos, Daugiabučių namų bendrijų, Vandens ūkio, Dujų įstatymo ir kai kurių kitų teisės aktų rengimo darbo grupėse.

Tačiau Šilumos tiekimo įmonių asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas suabejojo, ar tikrai konferencijos rengėjams rūpi tik vartotojų apsauga.

“Tarp daugybės rezoliucijų ir pasiūlymų, kaip ką kontroliuoti, reglamentuoti ar keisti, nėra nė žodžio apie dujų tiekėjus, kurie parduoda savo produkciją su 30 proc. antkainiu. Keista, tačiau šios lygos lyderiai čia neįžvelgia jokios problemos, nors mažėjant dujų kainoms ir atsiradus galimybei 100 mln. litų sumažinti vartotojų išlaidas, realiai jos sumažėjo vos 14 mln. litų”, - stebėjosi V.Stasiūnas.