Dėl didesnės rinkos dalies besigrumiančios Lietuvos draudimo kompanijos raginamos mažinti administracines išlaidas

Svarbiausių 2005-ųjų įvykių draudimo rinkoje analizę vakar pristatę Draudimo priežiūros komisijos vadovai šį ūkio sektorių apibūdino kaip pasiekusį spartaus brendimo stadiją. Tiesa, net ir sparčiai auganti (pernai įveikta simbolinė 1 mlrd. Lt pasirašytų įmokų riba) Lietuvos draudimo rinka vis dar užima paskutinę vietą pagal draudimo skvarbą. Pagal šį rodiklį, rodantį draudimo įmokų santykį su BVP, nuo ES šalių vidurkio ji atsilieka beveik šešis kartus.

Nuotaikos - optimistinės

Apibendrindamas audituotus draudimo bendrovių veiklos rezultatus, Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininkas Mindaugas Šalčius pasidžiaugė, kad šalies draudimo rinkoje pastebimos teigiamos augimo tendencijos. Bendras draudimo įmonių veiklos rezultatas pernai sudarė 3,6 mln. Lt pelno, tuo tarpu 2004-aisiais šis rodiklis siekė tik 0,8 mln. Lt pelno. DPK pirmininko teigimu, itin žemas draudimo rinkos pelningumas (nuosavo kapitalo grąža 0,8 proc.) byloja apie itin aukštą rinkos konkurencijos lygį ir didelius investuotojų lūkesčius ateityje.

“Galima tik džiaugtis, kad draudikai tiki rinkos perspektyvomis ir šiuo metu daugiau investuoja į rinkos dalies didinimą, o investicijų grąžą atideda vėlesniems metams”, - sakė M. Šalčius.

DPK pirmininko pavaduotojas Audrius Linartas taip pat prognozavo, kad Lietuvos draudimo rinka artimiausiu metu išlaikys aukštus augimo tempus. Tikimasi, kad šiais metais draudimo rinka šoktelės 20,9 proc. ir sieks 1,256 mlrd. Lt. Visgi nepaisant tokių aukštų augimo tempų, Lietuva pagal draudimo rinkos skvarbą lieka paskutinėje vietoje tarp visų kitų ES šalių ir tesudaro vos 1,6 proc. Taigi nuo kitų Senojo žemyno valstybių vidurkio (9,2 proc.) atsilieka beveik 6 kartus, o nuo didžiausią skvarbą (14,8 proc.) turinčios Didžiosios Britanijos - net 9 kartus. Pasak A.Linarto, šioje situacijoje džiaugtis galima nebent tuo, kad žema draudimo skvarba rodo itin didelį Lietuvos draudimo rinkos potencialą.

DPK vadovai teigė, kad Lietuvos draudimo bendrovių turtas pernai padidėjo 21,4 proc., iki 2,047 mlrd. litų, techniniai atidėjiniai, kurie atspindi būsimas išmokas - 26,4 proc., iki 1,482 mlrd. litų, nuosavas kapitalas - 11,2 proc., iki 486 mln. litų.

“Nuosavo kapitalo augimą lemia ne pelninga draudimo įmonių veikla, o papildomos draudimo įmonių savininkų investicijos į įmonių veiklą. Jos pernai siekė maždaug 40 mln. litų”, - komentavo A.Linartas.

Tikslas - susiveržti diržus

Kalbėdami apie didžiausias draudimo rinkos problemas DPK vadovai pažymėjo, jog didžiausią rūpestį kelia drakoniškos draudimo bendrovių administracinės sąnaudos. Jų teigimu, Lietuvos draudimo rinkos nuostolingumą lemia ne kuo nors ypatingos draudimo išmokos, o itin didelės draudimo sutarčių aptarnavimo sąnaudos - komisiniai, žalų administravimo išlaidos, atlyginimai ekspertams ir kitos išlaidos. Tai ypač rėžia akį analizuojant padėtį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sektoriuje. Pernai čia nuostolingumas padidėjo nuo 114,1 proc. iki 125,8 proc., o bendras draudimo įmonių “minusas” iš šios veiklos siekė 55 mln. litų (2004 metais - 27 mln. litų). “Aukštą privalomojo draudimo nuostolingumą lėmė arši konkurencija - žemiausios ES šalyse privalomojo draudimo kainos, žalų vėlavimas, didelės draudimo sutarčių aptarnavimo sąnaudos”, - aiškino A.Linartas.

Nors pernai privalomojo draudimo administracinės sąnaudos smuktelėjo nuo 40,4 mln. iki 39,6 mln. litų, tačiau įsigijimo sąnaudos (t.y. komisiniai brokeriams, draudimo tarpininkams ir kitoms su tuo susijusioms reikmėms) padidėjo nuo 41,1 mln. iki 52,1 mln. litų, arba 26,8 proc. Be to, net 50,3 proc., nuo 30,2 mln. iki 45,4 mln. litų, padidėjo ir šio draudimo techniniai atidėjiniai.

“Metų pradžioje įpareigojome draudikus sudaryti privalomojo draudimo nuostolingumo mažinimo planus, kurie tikrai neturi apsiriboti vien įkainių didinimu. Iš draudikų reikalaujame mažinti įsigijimo, žalų administravimo ir kitas sąnaudas, efektyviau organizuoti veiklą ir nustatyti adekvačius prisiimamai rizikai įkainius”, - teigė M.Šalčius.

Kita vertus, DPK vadovas pažymėjo, kad draudimo įmonių veiklai įtakos draudikų veiklos pokyčiams turėjo augantis poreikis draudimo paslaugoms ir kintantis pačių draudėjų požiūris į savo saugumą. Brangia, bet gera pamoka buvo pavadintas bendrovės “Ingo Baltic” bankrotas.

“Akivaizdžiai susidūrę su nepamatuotos rizikos prisiėmimo neigiamomis pasekmėmis, draudikai tapo atsakingesni ir atidesni. Žmonės įsitikino, jog vien kaina renkantis draudiką pasikliauti negalima”, - sakė M. Šalčius.

Vartotojams reikėtų daugiau informacijos

Dar vienas dalykas, kuris turėtų artimiausiu metu keistis draudimo pasaulyje - investicinio gyvybės draudimo paslaugas siūlančių įmonių teikiamos informacijos kokybė. A Linartas pripažino, kad itin spartus šio sektoriaus augimas kelia tam tikrą nerimą ir reikalauja imtis papildomų priemonių.

“Šiuo metu daugiau nei pusė gyvybę draudžiančių gyventojų sudaro būtent investicinio draudimo sutartis. Tuo tarpu ES šalyse šią draudimo paslaugą renkasi tik apie 15 proc. draudėjų, nes norint pelningai investuoti gyventojams reikia gilesnių ekonominių žinių bei išmanyti investavimo taisykles. Manom, kad investiciniu gyvybės draudimu besidraudžiantys gyventojai turi būti išsamiai informuoti, kad investicinę riziką jie prisiima sau. Tai reiškia, kad jie ne tik gauna pelną dėl sėkmingai pasirinktų investavimo krypčių, tačiau ir prisiima nuostolius, jei investicijos nepasiteisino”, - aiškino A.Linartas.

Jo teigimu, netrukus įsigalios naujas DPK potvarkis, įpareigojantis draudikus ne tik skelbti visą pagrindinę su investicinio gyvybės draudimo veikla susijusią informaciją interneto svetainėse, bet ir pateikti žymiai daugiau informacijos tiesiogiai draudėjui.

Draudikų prievaizdai vylėsi, kad visos rinkos paslaugų bei klientų aptarnavimo kokybės augimą lems spartesnis vakarietiškų draudimo tradicijų, procedūrų, technologijų bei standartų diegimas.