Lietuva įspėta neišlaidauti

Didėja grėsmė mūsų šaliai prarasti palankius skolinimosi reitingus ir gerą įvaizdį užsienio investuotojų akyse

Šalies valdžia vėl sulaukė tarptautinių ekspertų įspėjimų dėl grėsmių šalies ekonomikai. Lietuva, nesiimdama jokių veiksmų, jau neteko stabilios skolinimosi perspektyvos, o ateityje jai gali būti sumažinti skolinimosi reitingai.

Perkaitimo ženklai

Tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s”, nerimaudama dėl grėsmių šalies ekonomikai, pakeitė Lietuvos skolinimosi perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Kol kas mūsų šaliai palikti jau anksčiau suteikti skolinimosi reitingai, tačiau jeigu nebus imtasi veiksmų, jie gali būti sumažinti. Toks sprendimas praėjusią savaitę buvo paskelbtas Latvijai.

“Standard & Poor’s” paskelbė, kad reitingų perspektyva pakeista dėl toliau didėjančios vidaus paklausos, kurią paskatino augančios gyventojų pajamos ir sparti kreditavimo plėtra. Tai, anot tarptautinių ekspertų, didina ekonomikos nesubalansuotumą, o kartu ir perkaitimo grėsmę.

“Pajamų augimas, sparčiai augantis skolinimasis ir toliau skatina vidaus vartojimą 2007 m., nors 2006 m. antrą pusmetį buvo tam tikrų ekonomikos atvėsimo ženklų”, - teigiama agentūros pranešime. Ekspertų pastebėjimu, makroekonominį šalies nestabilumą taip pat atspindi didėjanti infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas.

“Standard & Poor’s” paliko galioti Lietuvai anksčiau suteiktus A ilgalaikio skolinimosi ir A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingus.

Tačiau agentūra informavo, kad jei per artimiausius kelis mėnesius Vyriausybei nepavyks sugriežtinti fiskalinės politikos ir šalies ekonomikai toliau grės perkaitimas, skolinimosi reitingai gali būti sumažinti.

Stabilūs reitingai būtų sugrąžinti tuo atveju, jeigu Vyriausybė imtųsi veiksmų, kurie leistų sumažinti vidaus paklausos augimą, o bankai sugriežtintų skolinimosi politiką.

Pastabų neignoruos

“Perspektyvos pakeitimas į neigiamą nereiškia, kad reitingai tikrai bus sumažinti, tačiau tai pakankamai rimtas signalas”, - sakė naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministras tikisi, kad šis signalas bus išgirstas visų politinių jėgų. Anot jo, finansų ministro pasikeitimas nesumažino Vyriausybės ryžto dėl griežtos fiskalinės politikos.

Lietuva, R.Šadžiaus įsitikinimu, neignoruoja šių įspėjimų, ir Vyriausybė toliau tęs jau pradėtas bei suplanuotas priemones, padedančias išvengti reitingų sumažinimo.

Vyriausybė jau yra patvirtinusi kitų metų biudžeto pajamų ir išlaidų rodiklius - pagal juos matyti, kad 2008 metų fiskalinis deficitas bus ne didesnis nei 0,5 proc. BVP. Numatyta, kad ir šių metų visos viršplaninės pajamos bus skirtos fiskaliniam deficitui mažinti.

Ministras pažymi, kad parlamentinių partijų politinis susitarimas dėl fiskalinės drausmės yra itin svarbus įsipareigojimas mažinti fiskalinį deficitą. Įgyvendinant fiskalinės drausmės susitarimą Vyriausybė artimiausiu metu svarstys Fiskalinės drausmės įstatymą, kuris užtikrintų valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Užsienio ir Lietuvos ekspertų prognozes bei rekomendacijas rimtai vertina ir premjeras Gediminas Kirkilas, nors jis tebesilaiko nuomonės, kad realios ekonomikos perkaitimo grėsmės Lietuvoje nėra.

Premjeras paskelbė, kad artimiausiame Vyriausybės posėdyje ekspertų rekomendacijas ir galimas grėsmes aptars su Lietuvos banko atstovais.

Atbaidys investuotojus

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda agentūros “Standard & Poor’s” sprendimą vertina kaip įspėjimą, kuris vis dėlto gali atnešti neigiamų pasekmių ir pabloginti užsienio investuotojų požiūrį į Lietuvą.

“Jeigu po šio įspėjimo, Lietuvai nesiimant jokių veiksmų, skolinimosi reitingai būtų sumažinti, tai toks sprendimas būtų nemažas smūgis mūsų šalies įvaizdžiui. Iki šiol Lietuva buvo vertinama kaip stabiliai ir net labai gerai savo ekonomiką besitvarkanti valstybė. Tai - rimtas signalas užsienio investuotojams, kurie Lietuvą traktuoja kaip investavimo objektą”, - akcentavo G.Nausėda.

Pasak analitiko, Lietuva turi kelis mėnesius, per kuriuos turės imtis priemonių fiskalinės politikos srityje, pirmiausia - stengiantis riboti viešąsias išlaidas ir kaip galima geriau surinkti biudžeto pajamas.

“Būtų pagirtina, jeigu jau šiemet valstybė galėtų priartėti prie nedeficitinio biudžeto”, - ragino SEB Vilniaus banko atstovas.

Suvaldyti augančią infliaciją tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, kuri vykdo pasyvią pinigų politiką, nelabai galima. Todėl pagrindinės priemonės lieka fiskalinės politikos srityje.

Vis dėlto, G.Nausėdos nuomone, pastaruoju metu pasaulyje pernelyg eskaluojamos Baltijos valstybių ekonomikos problemos.

“Nuolatinėmis kalbomis apie gresiantį ekonomikos perkaitimą atkreipiamas dėmesys į Baltijos valstybes, ypač Latviją ir Lietuvą, tačiau ne iš gerosios pusės. Negalime toliau baksnoti pirštu į kaimynus ir sakyti, kad pas juos padėtis dar blogesnė. Naujasis finansų ministras turėtų tuo susirūpinti”, - įsitikinęs G.Nausėda.

Tačiau analitiko įsitikinimu, Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmės yra pernelyg sutirštintos, nes ne visi užsienio analitikai turėjo progos gerai susipažinti su padėtimi mūsų šalyje.

“Artimiausioje perspektyvoje realios ekonomikos perkaitimo perspektyvos nematau, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje visiškai nėra problemų ir ji gali ignoruoti pasigirstančius įspėjimus”, - teigė pašnekovas.