Garsusis ekonomikos reformų architektas pažėrė pagyrų mūsų šalies ūkvedžiams

“Aš gana dažnai rašau makroekonomikos apžvalgas Lenkijos žiniasklaidai ir pasakoju apie šalis, kurioms tvarkytis sekasi geriausiai. Pastaraisiais metais dažniausiai naudoju pavyzdžius apie reformas ir jų rezultatus Slovakijoje bei Lietuvoje, nes būtent šios šalys pasižymi geriausia fiskaline politika Rytų ir Vidurio Europos regione”, - po Lietuvos banke surengtos apskritojo stalo diskusijos “Konvergencijos patirtis ir kelias euro link” koketavo Lietuvoje viešintis Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Lešekas Balcerovičius.

Signalas abejojantiesiems

Vienas įžymiausių Rytų Europos ekonomistų, parengęs ir realizavęs drąsų reformų planą, kuris Lenkijos ūkį atvedė į rinkos ekonomiką, trijose vyriausybėse užėmė finansų ministro bei vicepremjero postus. Pastaruosius ketverius metus L.Balcerovičius vadovauja Lenkijos nacionaliniam bankui, todėl palaiko gana glaudžius ir draugiškus ryšius su Lietuvos banku.

Po vakar ryte įvykusios diskusijos su Lietuvos politikais, ekonomistais, akademinės visuomenės atstovais bei finansų analitikais apie euro įvedimą, pusvalandį skyręs atsakymams į žurnalistų klausimus svečias itin akcentavo drausmės finansų sektoriuje svarbą.

“Lietuva per pastaruosius kelerius metus pasiekė labai gerų ekonominių rezultatų ir gali būti viena iš pirmųjų naujųjų Europos Sąjungos narių, kurios jau 2007-ųjų sausio 1-ąją prisijungs prie euro zonos. Daugelyje ES naujokių buvo atlikta nemažai tyrimų apie euro įtaką ekonomikai ir visais atvejais gautas atsakymas, kad įstojimas į Europos pinigų sąjungą suteiks papildomą 0,2 - 0,4 proc. BVP augimo impulsą. Žinoma, efektas bus pasiektas, jei šalys tęs ekonomikos reformas, preciziškai laikysis stojimo į eurozoną sąlygų”, - dėstė svečias.

L.Balcerovičius griežtai atmetė abejones, esą galbūt siekiant spręsti įvairias socialines problemas (grąžinti indėlius, išmokėti kompensacijas už nekilnojamąjį turtą, vykdyti pensijų reformą) racionaliau būtų laikytis ne “švelnesnės” fiskalinės politikos. T.y. viršyti 3 proc. fiskalinio deficito normą.

“Manau, kad tai būtų klaida. Griežta fiskalinė disciplina yra viena svarbiausių ekonomikos augimo, žmonių pajamų ir gerovės kilimo sąlygų. Bloga fiskalinė politika yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo kokybe. Deficito mažinimas netgi per trumpą laikotarpį apčiuopiamai pagerina žmonių gyvenimą. Todėl manau, kad vadinamojo Stabilumo ir plėtros pakto sąlygos neturi būti palengvintos. Socialinę politiką reikėtų įgyvendinti naudojant kitokias priemones”, - tvirtino Lenkijos nacionalinio banko prezidentas.

Pagal Mastrichto sutartį biudžeto deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, infliacija - 1,5 procentinio punkto trijų ES narių, kuriose infliacija mažiausia, infliacijos lygio, palūkanų norma - 2 punktų tų pačių trijų ES narių palūkanų normos. Valstybės skola neturės viršyti 60 proc. BVP.

Lenkijos centrinio banko vadovo įspėjimas nuskambėjo po to, kai praėjusią savaitę nešvelninti taisyklių dėl biudžeto drausmės politikus įspėjo Bundesbanko vicepirmininkas Jurgenas Štarkas. Anot jo, jei šios taisyklės būtų sušvelnintos, gali padidėti biudžetų deficitas ir infliacija.

Nuogąstavimus, kad didesnis biudžetų deficitas gali lemti didesnes palūkanų normas, išsakė ir Europos centrinio banko vadovas Žanas Klodas Trišė.

Svarstyti galimybes sušvelninti Stabilumo paktą ES finansų ministrai pradėjo po to, kai pakte numatytą biudžeto deficito ribą ne kartą viršijo Prancūzija ir Vokietija. Dėl pakto pataisų ministrai tikisi susitarti iki kovo 8 dienos, vienu mėnesiu anksčiau už ES viršūnių susitikimą.

Planuojama nekeisti nuostatos, kad biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau keli pasiūlymai numato nesiimti drausminančių priemonių prieš valstybes, kurios šią ribą viršys dėl struktūrinių reformų ar kitų išlaidų.

“Šoko terapijos” pliusai

Svečias taip pat sukritikavo samprotavimus, esą griežtos drausmės tvarkant valstybės pinigus pakaks laikytis jau įstojus į Europos pinigų sąjungą, bet ne prieš žengiant tokį žingsnį.

“Nors vienareikšmiai atsakyti gana sunku, visgi mažos valstybės išlaidos sukuria prielaidas mažesniems mokesčiams atsirasti, o tai neabejotinai yra viena svarbiausių ekonomikos augimo priežasčių”, - tikino L.Balcerovičius.

Garsusis ekonomistas pateikė kiek netikėtą Lietuvos ekonomikos raidos interpretaciją. Jo teigimu, Lietuva niekaip nebūtų pasiekusi kvapą gniaužiančio 9 proc. BVP augimo šuolio 2003-iaisiais, jei ne 1998-ųjų Rusijos krizė...

“1999-aisiais pradėjus ryškėti Rusijos krizės poveikiui Lietuvos rinkai, jūsų Vyriausybė buvo priversta itin griežtai apriboti išlaidas, racionalizuoti valstybės valdymą ir imtis kitų nepopuliarių sprendimų. Antai Lietuvoje valdžios išlaidos 2004 metais sudarė tik 31 proc. BVP, nors 1999-aisiais šis dydis siekė 40 proc. BVP. Mano manymu, vėliau būtent tai leido Lietuvos ūkiui augti itin sparčiai, - samprotavo finansų sektoriaus autoritetas. - Pastarųjų kelerių metų duomenys, kuriuos analizavau, rodo, kad Lietuva yra tarp geriausių rezultatų pasiekusių šalių Vidurio Europoje. Jūs beveik baigėte privatizavimą, jūsų ekonomika yra liberalizuota. Šalys, nereformavusios ekonomikos arba lėtai vykdžiusios tokias reformas, atsiliko nuo pirmaujančių pasaulio valstybių pagal įvairius visuomenės gyvenimo kokybę atspindinčius rodiklius. Tuo tarpu statistika rodo, kad Lietuvos valstybinio sektoriaus išlaidos, palyginti su BVP, yra stipriai sumažėjusios. Svarbiausias iššūkis ateityje - išlaikyti tokią pat poziciją. Būtent šie dalykai lemia didėjančią žmonių gerovę”.

Svečias iš Varšuvos apgailestavo, kad Lenkijoje nėra tokia gera situacija kaip mūsų šalies, todėl čia eurą įsivesti vargu ar pavyks anksčiau nei 2009-aisiais. Neseniai paskelbtoje Lietuvos Konvergencijos programoje numatyta, kad 2005-2007 metais šalies fiskalinis deficitas sieks atitinkamai 2,5 proc., 1,8 proc. ir 1,5 proc. BVP. Susidorojus su šiomis užduotimis euras Lietuvoje galėtų pradėti cirkuliuoti 2007-ųjų pirmosiomis dienomis.

Kliūčių ruožas dar neįveiktas

Svečią iš Varšuvos lydėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigė, kad santykiai su Lenkijos centriniu banku yra itin geri.

“Lietuvos bankas ir Lenkijos nacionalinis bankas reguliariai keičiasi aktualia informacija. Šio vizito metu aptarėme dviejų bankų bendradarbiavimo plėtojimo galimybes, pasinaudojimą vieni kitų patirtimi. Manau, kad pastarojoje diskusijoje apie aktualias ekonomikos reformas, finansų politiką bei pasirengimą įvesti eurą daug naudingų dalykų išgirdo ir mūsų šalies politikai, netolimoje ateityje turėsiantys priimti svarbiausius sprendimus,” - sakė R.Šarkinas.

Tai daryti žadėjo ir finansų ministras Algirdas Butkevičius vakar skaitęs pranešimą “Lietuvos fiskalinė politika rengiantis eurui”. Ministras patvirtino siekius išlaikyti suartėjimo su euro zona programoje numatytus ūkio rodiklius, bet pripažino, kad tai taps “sunkiu išbandymu valdančiosioms partijoms”.

“Teks išspręsti tris uždavinius: užtikrinti, Lietuvos viešųjų išlaidų ir neskolintų pajamų suvienodinimą, rasti būdus kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo suvienodinimui ir, trečia, - susitarti dėl priemonių, reikalingų rekordiškai kylančiam vartojimui iš skolintų lėšų suvaldyti”, - dėstė A.Butkevičius.