Specialistai spėja, kad bandymai pavaizduoti Lietuvą “piratų rojumi” susiję su ambicingais kompaktinių plokštelių gamyklos plėtros planais

Prieš keletą dienų šalies pramogų industrijos orbitoje besisukančius žmones gerokai šokiravo iš JAV atkeliavusi žinia, esą autorių teisių gynėjus vienijanti asociacija IIPA (“International Intellectual Property Alliance”) siūlo Lietuvą įtraukti į vadinamąjį “prioritetinį autorių teisių priežiūros” sąrašą. Kitaip tariant, pastatyti į vieną gretą su tokiomis intelektualinės nuosavybės grobstytojomis, kokiomis yra laikomi Vietnamas, Kinija, Indonezija, Libanas, Rusija, Pakistanas, Bolivija ir keletas kitų valstybių, garsėjančių ypač dideliu (iki 97 proc.) “piratavimo” lygiu.

IIPA pateiktoje ataskaitoje Lietuva vadinama “pagrindiniu regioniniu piratinių produktų pervežimo tašku”, kuriame nelegaliai naudojama intelektualinė produkcija sudaro apie 85 proc. visos apyvartos. Mūsų šalyje veikiančių autorių teisių apsauga besirūpinančių struktūrų specialistai tokius skaičius vadina laužtais iš piršto ir spėja esant visiškai kitokių išpuolio priežasčių.

Iš toliau geriau matyti?

Pernai rudenį vykusios didžiausios Baltijos šalyse tarptautinės informacinės visuomenės technologijų parodos “Infobalt” metu buvo paskelbti programinės įrangos gamintojus ir platintojus vienijančios asociacijos “BSA Lietuva” duomenys apie pasiekimus kovojant su intelektinės nuosavybės vagimis. Asociacijos vadovai konstatavo, kad nelegalios programinės įrangos vis dar tebėra apie 56 proc., tačiau padėtis šioje srityje gana sėkmingai kinta ir jau 2003-iaisiais piratavimo lygį Lietuvoje tikimasi sumažinti iki 50 proc., o artimiausius dvejus metus - iki 37 procentų. T.y. tiek, kiek vidutiniškai šiuo metu nelegalios programinės įrangos naudojama ES valstybėse narėse.

“BSA Lietuva” duomenimis, nelegalios programinės įrangos dalis Lietuvoje nuo 92 proc. 1999 metais sumažėjo iki 56 proc. šiemet. Estijoje šie skaičiai buvo atitinkamai 86 ir 53 proc., Latvijoje - 90 ir 59 procentai.

Tuo tarpu IIPA nurodė, kad nuo 1999-ųjų padėtis mūsų šalyje praktiškai nepasikeitė - muzikos įrašų srityje konstatuojamas visus ketverius pastaruosius metus buvęs 85 proc. piratavimo lygis, kino filmų sektoriuje - 90 proc. lygis, pramoninės programinės įrangos sektoriuje - 80 proc. Tik verslo programinės įrangos srityje nurodomas sumažėjimas iki 54 proc. - kas vėlgi prasilenkia su Lietuvoje dirbančių specialistų vertinimais.

“Infobalt” prezidentas Vytautas Vitkauskas atkreipė dėmesį, kad jau maždaug prieš metus pastebėjo gana aštrius nesutarimus tarp JAV ir Europos autorių teisių gynėjų, kurie tam tikra prasme patys sukuria problemas.

“Akivaizdu, kad, tarkim, muzikos kūrinių piratavimo lygis žymiai sumažėtų, jei būtų laikomasi racionalios kainų politikos. Už kompaktinę plokštelę su populiarios grupės įrašais vienodos kainos prašoma tiek JAV, tiek Lietuvoje, nors pragyvenimo lygis čia skiriasi gal aštuonetą kartų.

Naivu tikėtis, kad tokiomis sąlygomis neatsiras norinčiųjų užsidirbti”, - samprotavo V.Vitkauskas.

“Infobalt” prezidentas taip pat prisipažino lig šiol negirdėjęs nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kokia metodika remiantis apskaičiuojamas piratavimo lygis.

“Galima spėti, kad save kovotojais su piratavimu laikančios struktūros sąmoningai sutirština spalvas, tikėdamosi gauti didesnę paramą iš gamintojų. Panašiai reikėtų vertinti ir siekius apmokestinti visas tuščias laikmenas bei kopijavimo įrangą, kuriuos įsigyjant reikėtų mokėti papildomus mokesčius. Vadovaujantis tokia logika, reikėtų mokesčiais apkrauti kiekvieną tuščią popieriaus lapą, nes jis taip pat gali būti panaudojamas abejotiniems tikslams”, - ironizavo V.Vitkauskas.

Kaltinimų lavina

IIPA ataskaitos skyriuje, kuriame apibūdinamas piratavimo lygis Lietuvoje, teigiama, esą dėl geografinės padėties ypatumo - tarpinės grandies tarp Rytų ir Vakarų Europos bei neefektyvios sienų apsaugos mūsų šalis išlieka didžiausiu muzikinių CD, audiokasečių, CD su programine įranga, video-, DVD, videožaidimų pervežimo regionu. Dokumente sakoma, kad iki 2001-ųjų Lietuvos muitinės pareigūnai neturėjo reikiamų įgaliojimų dirbti savo darbą, o juos gavę - tinkamai nepanaudojo, nesiėmė antipiratinių akcijų ir stabdė intelektualinės produkcijos apsaugos procesus.

Taip pat negailestingai “užvažiuojama” ekonominei policijai bei prokuratūrai, dėl kurių tariamo darbo spragų padėtis Lietuvoje vadinama “pačia prasčiausia” Baltijos šalyse. IIPA ragina imtis “didelių sankcijų” ir užsimena, kad “piratai” yra susiję su organizuoto nusikalstamumo struktūromis Rusijoje. Bene vieninteliais kovotojais su intelektualinės nuosavybės grobstytojais dokumente įvardijama autorių teisių agentūra bei JAV ambasada Vilniuje, tuo tarpu kitos Lietuvos valdžios institucijos kaltinamos tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymu.

Tuo tarpu Kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo tarnybos intelektinės nuosavybės apsaugos poskyrio komisaras inspektorius Tomas Graužinis šiuos kaltinimus bei IIPA pateikiamus duomenis vadina absurdiškais ir įžeidžiančiais.

“Įgaliojimus dirbti mes gavome 2002-ųjų rudenį, tačiau pasinaudojome anksčiau šioje srityje dirbusių kolegų patirtimi ir patys spėjome sukaupti tikrai nemažai informacijos. Kartu su ekonominės policijos pareigūnais surašėme 126 administracinius teisės pažeidimo protokolus, iškėlėme 8 baudžiamąsias bylas, patikrinimų metu išėmėme beveik 31 tūkst. laikmenų, o dar apie 35 tūkst. konfiskuotų plokštelių laukia ekspertizės. Mes iš tiesų dirbome pakankamai intensyviai ir rezultatyviai, todėl kalbas apie 85 proc. piratavimo lygį reikėtų laikyti nesusipratimu. Apie 85 proc. Lietuvoje pagaminamų ir importuojamų muzikos bei filmų kompaktinėse plokštelėse parduodami didžiuosiuose prekybos centruose, kurie užtikrina tikslią apskaitą ir tinkamą autorių teisių apsaugą. “Piratai” išstumti į atkampiausius turgaviečių pakraščius, todėl daugiausia nelegali muzikos įrašų prekyba gali sudaryti 30 - 40 proc.”, - teigė komisaras T.Graužinis.

Pareigūno manymu, duomenys IIPA buvo pateikti tendencingai.

“Galima spėti, kad Lietuvos fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija (ataskaita paremta FGPA pateikta informacija), kurią sudaro viso labo dvi vieno savininko Rimanto Ališausko kontroliuojamos bendrovės “Bomba” ir “Koja”, IIPA suklaidino turėdamas kokių nors jam vienam žinomų tikslų. Gal taip tikimasi gauti didesnės paramos kovojant su “piratais” ar susireikšminti? Mano manymu, duomenis apie nelegalią prekybą turėtų pateikti Lietuvos autorinių ir gretutinių autorių teisių apsaugos taryba, kuri tiesiogiai dirba su prekybininkai ir disponuoja žymiai tikslesne informacija”, - svarstė komisaras T.Graužinis.

Smūgis šalies įvaizdžiui

Asociacijos “BSA Lietuva” teisininkas Andrius Iškauskas, paprašytas pakomentuoti galima pasekmes, jei Lietuva iš tiesų būtų įtraukta į vadinamąjį “prioritetinį autorių teisių priežiūros” sąrašą, sakė, kad tai suduotų smūgį pasitikėjimui mūsų šalimi ir neigiamai paveiktų investicinę aplinką.

“Tokie dalykai ne tik smukdo Lietuvos prestižą, bet ir gali turėti įtakos nustatant šalies kreditavimo reitingus ar netgi išprovokuoti prekybinių sankcijų įvedimą”, - sakė A.Iškauskas.

Kiti šioje srityje dirbantys specialistai priminė Ukrainos pavyzdį, kurioje padėtis su piratavimu iš tiesų buvo niūri. Šalis sulaukė ultimatyvių reikalavimų imtis adekvačių priemonių, kurių neįgyvendinus gali būti sustabdyta pagalba iš tarptautinių finansinių institucijų.

IIPA ataskaitoje pateikiama dar viena spekuliatyvi prielaida, privertusi suabejoti dokumento rengėjų kompetencija ir padorumu.

“Baltic Optical Disc” gamykla - vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kurioje muzikos, vaizdo ir kita informacija dauginama ne įrašinėjant kompiuteriu, o spausdinama pramoniniu būdu, ataskaitoje susieta su “piratais”.

“Yra viena žinoma CD gamykla Lietuvoje. Nesant jokios valstybės kontrolės ar bet kokio gamybos veiklos patikrinimo, negalima atmesti galimybės, kad ji yra įtraukta į nelegalios produkcijos gamybą. (...) 2002-aisiais gamykla įsigijo naują modernią įrangą ir jos metinis pajėgumas yra apie 8 mln. diskų per metus. Tai aiškiai viršija legalią paklausą Lietuvos rinkoje”, - teigia ataskaitos autoriai ir siūlo imtis “skubių veiksmų gamyklos reguliavimui”.

“Infobalt” asociacijos bei “BSA Lietuva” atstovai tokius išvedžiojimus pavadino labai keistais, nes “Baltic Optical Disc” nė karto per beveik penkerius gyvavimo metus nesukėlė įtarimų dėl nekorektiškos veiklos ir turi nepriekaištingą reputaciją.

Šios bendrovės vadovas Vidmantas Janulevičius, komentuodamas šiuos dalykus, pastebėjo, kad čia iš esmės teisingas yra vienas teiginys.

“Mūsų gamykloje sumontavus naujausios kartos įrangą, buvo pradėta nauja kompaktinių plokštelių gamybos era. Būtent mes įdiegėme naują kainodarą ir sudarėme prielaidas muzikinių CD kainas sumažinti beveik tris kartus, taip suduodami smūgį visam “piratinės” prekybos tinklui. Maždaug trejus pastaruosius metus lietuviškų grupių CD “piratai” net nebando gaminti nelegaliai, nes tai nebeapsimoka. Mes iš tiesų daug prisidėjome, kad vartotojų įpročiai pradėtų keistis. Neatsitiktinai mūsų įmonė gavo teises Lietuvos rinkai leisti maždaug 70 proc. populiarios rusiškos muzikos. Tai reiškia, kad mes gyvybiškai suinteresuoti kuo efektyvesne kova su “piratais”, - pasakojo V.Janulevičius.

Taikiklyje - Skandinavijos rinka

“Baltic Optical Disc” vadovai spėjo, kad išpuolį prieš Lietuvą galėjo išprovokuoti šių metų sausio pradžioje paskelbti įmonės plėtros planai.

“Šiuo metu mes gaminame maždaug 96 proc. estiškos muzikos kompaktinių plokštelių ir gana sėkmingai įžengėme į Skandinavijos rinką, kuriai gaminame informacinius CD, platinamus drauge su įvairiais katalogais bei žinynais. Kadangi užsakymų sulaukiame vis daugiau, metų pradžioje oficialiai patvirtinome keletą mėnesių sklandžiusius gandus, jog Taline bus atidarytas mūsų įmonės filialas. Galime spėti, kad ši informacija suerzino analogiška veikla užsiimančias Suomijos ir Švedijos įmones (abiejose šalyse veikia po dvi CD gamyklas), iš kurių greičiausiai perimsime dar didesnę klientų dalį. Insinuacijos, jog galbūt BOD bendrininkauja su “piratais”, yra mažų mažiausiai nelogiškos, nes taip darydami mes naikintume patys save ir užkirstume galimybes plėtoti verslą ateityje. Lietuvai tapus ES nare ir atsiradus prielaidoms siūlyti savo paslaugas Europos rinkoje, su abejotinos reputacijos įmone greičiausiai niekas nenorėtų turėti reikalų. Suvokdami šiuos dalykus mes ne tik įdiegėme modernią verslo valdymo sistemą, kuri fiksuoja informaciją apie kiekvieną pagaminamą CD, bet patys inicijavome sutarčių su LATGA-A ir kitomis autorių teisių apsaugos struktūromis”, - dėstė “Baltic Optical Disc” vadovas.

Bendrovės direktorius ir projektų vadovas Vladas Sakalauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog konkurencinis spaudimas galėjo būti inspiruotas ir Lenkijos kompaktinių plokštelių gamintojų. Šioje šalyje yra bene 40 gamybinių linijų, daugelis kurių sumontuotos už JAV investuotojų pinigus. Lietuvai tapus ES nare, lenkai, be abejonės, norės užimti Baltijos šalių rinką, kurioje šiuo metu dominuoja “Baltic Optical Disc”.

“Visą šią istoriją galima laikyti tam tikru mūsų darbo kokybės įvertinimu - esame iš tiesų rimtas šio sektoriaus žaidėjas. Bandant pasėti abejones “Baltic Optical Disc” padorumu, galbūt tikimasi daryti įtaką bendrovės plėtrai. Apmaudu tik tai, kad ta proga visai nepelnytai visa Lietuvos vaizduojama kaip “piratų” rojus”, - apgailestavo V.Janulevičius.

Valdininkai supyko

Vakar šioms problemoms skirtame posėdyje dalyvavę Kultūros ministerijos, asociacijos “Infobalt”, LATGA-A, Muitinės departamento, Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro atstovai ir pareigūnai sutarė, jog artimiausiu metu bus parengtas oficialus atsakymas į IIPA mestus kaltinimus.

“Tiesą sakant, tai tėra privačių organizacijų pareikšta nuomonė ir mes negalime jiems drausti to daryti. Tačiau, turėdami galvoje, kad šie dalykai daro tam tikrą poveikį oficialių institucijų požiūriui, o pastarasis dokumentas sukėlė nemažą rezonansą, pasistengsime kuo greičiau parengti atsakymus ir pateikti oficialią statistiką”, - žadėjo Kultūros ministerijos autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.

Komentuodama šią istoriją N. Matulevičienė pastebėjo, kad IIPA išplatinti išvedžiojimai apie autorių teisių padėtį Lietuvoje neatlaiko kritikos, nes mūsų šalyje veikianti įstatyminė bazė atitinka visų svarbiausių konvencijų reikalavimus ir yra sėkmingai suderinta su Europos Komisijos bei PPO ekspertais. Jos manymu, problema slypi įvairiems interesams atstovaujančių visuomeninių ar privačių organizacijų tarpusavio nesutarimuose.