Naftos perdirbimo įmonėje baigtas pirmasis modernizacijos programos etapas

“Mažeikių naftos” įmonėje oficialiai baigti daugiau nei metus užtrukę izomerizacijos įrenginio “Penex” montavimo ir derinimo darbai. Sėkmingai išbandytas įrenginys, leisiantis Mažeikiuose gaminti ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį benziną, simbolizuoja pirmojo gamyklos modernizacijos etapą pabaigą.

Benzinas be kancerogenų

Pasak “Mažeikių naftos” atstovo ryšiams su žiniasklaida Giedriaus Karsoko, pirmojo modernizacijos etapo metu 17 milijonų JAV dolerių buvo investuota į jau veikiančių įrenginių rekonstrukciją ir tobulinimą. Dar 62,5 mln. dolerių išleista naujų įrengimų bei vamzdynų įsigijimui ir sumontavimui. Svarbiausias šių projektų tikslas - sumažinti benzeno ir sieros junginių kiekį “Mažeikių naftos” gaminamame benzine.

“Sumontavę ir paleidę į gamybą “Penex” įrenginį turėtume gerokai pagerinti benzino kokybę: jame bus iki minimumo sumažintas kancerogeninių medžiagų - benzeno ir aromatinių angliavandenilių kiekis. Po šio modernizacijos etapo praktiškai visas benzinas atitiks ES reikalavimus, kurie Lietuvoje įsigalios 2004-ųjų sausį”, - pasakojo G.Karsokas.

“Mažeikių naftos” atstovas taip pat sakė, jog drauge su prieš kelias savaites paleistu “Penex” žaliavos paruošimo įrenginiu, buvo įgyvendinti projektai, leisiantys padidinti įmonės veiklos efektyvumą. Tai benzinų maišymo stotis ir papildomos naftos talpyklos Būtingės terminale. Benzinų maišymo stoties projektas, apimantis talpyklų modernizaciją ir naują benzinų maišymo įrenginį, “Mažeikių naftai” suteikia galimybę lengviau paruošti įvairių rūšių benzinus ir sumažinti produkcijos savikainą optimaliai maišant komponentus.

Kitos pirmojo modernizacijos programos etapo grupės projektai skiriami sieros junginių kiekiui dyzeline sumažinti.

Tikisi geresnio uždarbio

“Mažeikių naftos” generalinis direktorius Paulas Nelsonas Englišas, komentuodamas šį gamyklos rekonstrukcijos etapą, patikino, jog izomerizacijos ir žaliavos paruošimo įrenginiai kartu su benzinų maišymo stotimi ne tik suteiks naftos perdirbimo įmonei galimybę gaminti produkciją, atitinkančią šiandieninius ekologinius reikalavimus, bet ir tikėtis didesnio pelno.

“Naftos perdirbimo įmonė po modernizacijos galės geriau tenkinti tiek vietinės, tiek eksporto rinkų didelio oktaninio skaičiaus benzinų poreikius. “Mažeikių nafta” įgis daugiau gamybos lankstumo ir galimybę optimaliai maišyti benzinus pagal rinkos poreikius. Didelio oktaninio skaičiaus benziną galima parduoti brangiau, tokiu būdu didėja ir “Mažeikių naftos” veiklos pelningumas”, - aiškino P.N.Englišas.

Išankstiniais duomenimis, “Mažeikių nafta” pirmąjį šių metų pusmetį pagal JAV apskaitos principus (GAAP) uždirbo 74,068 mln. litų neaudituoto, tačiau auditorių peržiūrėto pelno. Finansinę padėtį vertinant pagal Lietuvos apskaitos principus įmonės grynasis pelnas siekia net 146,4 mln. litų.

Vilniaus banko analitikai prognozuoja, kad “Mažeikių nafta” šiemet uždirbs apie 4,95 mln. litų grynojo pelno, o 2004 metais - apie 53,23 mln. litų.

Planai bus tikslinami

Vos pradėję šeimininkauti “Mažeikių naftoje”, JAV kompanijos “Williams International” atstovai skelbė, kad pirmajam “Mažeikių naftos” modernizavimo etapui iš viso reikės apie 440 mln. JAV dolerių, tačiau skirti pinigų rekonstrukcijai neskubėjo. Vėliau jie prisipažino padėtį gamykloje piešę “šiek tiek” sutirštinę tamsias spalvas ir patikslino, jog visai modernizavimo programai iki 2005-ųjų teks išleisti maždaug 220 mln. JAV dolerių.

Dabartinės “Mažeikių naftos” administracijos atstovai, klausiami, ar senieji planai bus vykdomi, teigė, jog antrojo ir trečiojo modernizacijos programos etapų projektai peržiūrimi ir tikslinami.

“Jie nėra galutinai patvirtinti, todėl kalbėti apie didesnį ar mažesnį investicijų poreikį dar anksti. Tiksliai galiu pasakyti tik tai, kad degalų kainai modernizacijai skiriamos lėšos įtakos neturės”, - sakė G.Karsokas.

Antrajame įmonės modernizacijos etape numatytas sieros kiekio dyzeline ir benzine mažinimas iki 2005 metų ES standartų reikalavimų. Trečiojo etapo tikslas - įgyvendinti gamybos plėtros ir efektyvumo didinimo projektus.