Šeimininkauti Lietuvos naftos įmonėje siekia rusų - amerikiečių duetas “ConocoPhillips” ir “Lukoil”

Vakar ketinimus perimti Kremliaus parklupdytos kompanijos “Jukos” lig šiol valdomą kontrolinį 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų paketą oficialiai pristatė bene paskutinieji pretendentai - Lietuvoje viešintys JAV energetikos koncerno “ConocoPhillips” ir Rusijos naftos giganto “Lukoil” atstovai.

Pavasarį analogiškas ambicijas mūsų šalies vadovams pristatė TNK-BP, kurios didelį akcijų paketą valdo Didžiosios Britanijos “British Petroleum” bei Kazachstano kompanijos “KazMunayGaz” pasiuntiniai. Tačiau prieš vakarykščių svečių vizitą Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas prasitarė, esą potencialus “Mažeikių naftos” akcijų pirkėjas jau žinomas ir visi “procesai vyks labai greitai”...

“Netikri” rusai

Kai kurių politikų užkeikimai nieku gyvu strateginės įmonės kontrolės neatiduoti “Ivanui” šįkart greičiausiai bus neveiksmingi.

JAV energetikos koncernas “ConocoPhillips” pagal rinkos kapitalizaciją, dujų ir naftos rezervus bei energetikos išteklių gamybą yra trečia JAV energetikos kompanija, ji taip pat yra didžiausia JAV ir penkta pasaulyje naftos ir perdirbimo bendrovė. Pagrindinė korporacijos būstinė yra Teksase, ji veikia 40 pasaulio valstybių, įskaitant Kaspijos ir Šiaurės jūros regionus, dirba su Kazachstano, Azerbaidžano, Rusijos naftos gavybos bendrovėmis, yra investavusi į naftotiekį Užkaukazėje. Maždaug prieš metus ši kompanija už 2 mlrd. dolerių įsigijo 7,6 proc. Rusijos valdytų “Lukoil” akcijų, o šiemet paketą padidino iki beveik 12 proc. ir pažadėjo ateityje tęsti invaziją įsigyjant iki 20 proc. akcijų. Atsakydami į šį ėjimą “Lukoil” iš amerikiečių įsigijo 800 degalinių ir savo tinklą išplėtė iki 2000 JAV.

Šiam naftos ir dujų verslo gigantų duetui sunkiai limpa etiketė, kad konsorciumas nėra tarptautinis, neturi savo žaliavos išteklių ar negali užtikrinti stabilaus naftos tiekimo. T.y. formaliai jis visiškai atitinka kriterijus, kuriuos Lietuvos valdžia pažadėjo kelti būsimajam “Jukos” įpėdiniui. “ConocoPhillips” ir “Lukoil” būtent toks ir yra. Juo labiau kad abiejų kompanijų atstovai teigė ketinantys perimtą “Mažeikių naftos” paketą pasidalyti lygiomis dalimis.

“ConocoPhilips” turi naftos tiekėjų tiek Rusijoje, tiek Vakarų šalyse, turime labai didelę patirtį naftos perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitose srityse. Taip pat mes domimės galimybėmis įsigyti “Mažeikių naftos” akcijų. Jei šios galimybės bus patrauklios ir abipusiai naudingos, mes pradėsime kalbėtis dėl akcijų įsigijimo”, - vakar pareiškė “ConocoPhillips” prezidentas veiklai tarptautiniame naftos sektoriuje Maikas Fretvelas po valandą trukusio pokalbio su ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu.

Svečias pareiškė, kad kol kas derybos su “Jukos” dar nevyksta, todėl atsisakė prognozuoti, kokia galėtų būti akcijų kaina, ar samprotauti apie kitas numatomo sandorio detales. M.Fretvelas nepanoro komentuoti pokalbio su ministru turinio.

Sprendimų nėra

Panašios pozicijos laikėsi ir “Lukoil” strateginės plėtros viceprezidento pavaduotojas Andrejus Gaidamaka. Jis mandagiai aiškino, jog “Lukoil” siekia tapti strateginiu partneriu ir mano, kad tokia partnerystė duotų tai, ko reikia sėkmingai “Mažeikių naftos” veiklai. Šiuo metu svarbiausio žaliavos tiekėjo “Mažeikių naftai” atstovas teigė, jog pokalbyje su ūkio ministru bandyta išsiaiškinti, kokią dalį savo akcijų Vyriausybė ketina parduoti.

Tačiau vakar atsakymų į šį klausimą “ConocoPhillips” ir “Lukoil” pasiuntiniai negavo. Nors atsakingi valdžios pareigūnai pareiškė svarstantys galimybę pirmumo teise iš “Jukos” išpirkti jo parduodamas “Mažeikių naftos” akcijas, o iš karto po to šį paketą parduoti kartu su dalimi dabar Vyriausybei priklausančių akcijų, kol kas jokių sprendimų nėra priimta. Įstatymo projektas “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis”, įgaliojantis Vyriausybę taip pasielgti bei leidžiantis jai sandoriui skolintis pinigų šią savaitę dar tik bus pristatytas Seimui po to, kai visas aplinkybes trečiadienį išnagrinės ministrų kabineto nariai.

“Jie atvažiavo parodyti save ir išgirdo, kas, Vyriausybės nuomone, yra priimtinas pirkėjas. Lietuva nusipirktų akcijų tik tuo atveju, jei tas pirkėjas, kurį suras “Jukos”, būtų nepriimtinas. Jeigu jis bus priimtinas, Vyriausybė nebūtinai tas akcijas pirks. Priimtinas pirkėjas pirmiausia turėtų sugebėti užtikrinti naftos tiekimą ir, antra, tai turėtų būti pripažinta kompanija, kuri savo veikloje vadovaujasi tarptautiniais standartais”, - sakė K.Daukšys.

Ministras patikino, jog Vyriausybė kol kas nėra parinkusi pirkėjo, kuriam norėtų parduoti įmonės akcijas. Pastebėjus, jog apie pasirinktą favoritą praėjusį ketvirtadienį prasitarė pats premjeras, K.Daukšys atsikirto nieko nežinąs

“Jeigu aš nežinau, tai, vadinasi, Vyriausybė nežino”, - pareiškė K.Daukšys.

Priminsime, kad A.Brazauskas praėjusią savaitę sakė, jog Vyriausybė rengiasi įsigyti iš “Jukos” “Mažeikių naftos” akcijas ir jas išsyk parduoti naujam pirkėjui kartu su 20 proc. “Mažeikių naftos” akcijų iš Vyriausybės valdomo 40,66 proc. paketo. “Jukos” parduodamo kontrolinio 53,7 proc. Mažeikių įmonės akcijų paketo rinkos vertė šiuo metu yra apie 4,2 mlrd. litų.

Politikų požiūriai skiriasi

“ConocoPhillips” ir “Lukoil” kompanijų atstovai vakar taip pat susitiko su Seimo vadovybe bei opozicija, kuriems išsakė norą sulaukti kuo greitesnio sprendimo dėl “Mažeikių naftos” akcijų pardavimo. Tačiau valdančiajai daugumai priklausančių socialdemokratų atstovas Česlovas Juršėnas ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė jokių pažadų galimiems “Mažeikių naftos” akcijų pirkėjams nedaliję.

“Mūsų prisiminimai apie “Lukoil” veiklą Lietuvoje nekelia didelio pasitikėjimo šios kompanijos galimybėmis tinkamai ir sąžiningai valdyti “Mažeikių naftą”, - po susitikimo su svečiais sakė A.Kubilius.

Konservatorių lyderis sakė teigiamai vertinąs Vyriausybės svarstomą galimybę pirmumo teise iš “Jukos” išpirkti 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų paketą, tačiau nurodė nepalaikąs taktikos su potencialiais šių akcijų pirkėjais derėtis slaptai ir siūlo “Mažeikių naftos” akcijų likimo klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje. Jis taip pat pageidavo, kad apie derybų eigą opozicija būtų informuota laikantis paslapties išsaugojimo taisyklių.

A.Kubilius teigė priminęs pašnekovams Vyriausybės ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad “Lukoil” arba “Gazprom” atėjimas į Lietuvą gali grėsti nacionaliniam saugumui.

“Perdėtas slaptumas Vyriausybę gali padaryti pažeidžiamą, o juk derantis dėl akcijų pardavimo deramasi ne tik dėl ekonominių, bet ir strateginių dalykų”, - dėstė A.Kubilius.

Č.Juršėnas, pasakodamas apie susitikimą su naftininkais, nurodė, kad “ConocoPhillips” ir “Lukoil” pageidauja” jog “Mažeikių naftos” akcijų perleidimo procesas, jeigu jis pasieks Seimą, per ilgai neužtruktų.

“Jie nenori, kad tas procesas truktų metų metus, jie kalbėjo apie mėnesius. Bet kol kas galima žadėti tik tai, kad šis klausimas bus nagrinėjamas labai stropiai. Jeigu bus reikalingi Seimo sprendimai, mes juos priimsime. Bet turi būti aiški Vyriausybės, Ūkio ir Finansų ministerijų pozicija”, - kalbėjo Č.Juršėnas.

Tuo tarpu Seimo liberalcentristų frakcijos seniūnas Algis Čaplikas ta proga išplatino pareiškimą, kuriame Vyriausybės sumanymą išpirkti “Mažeikių naftos” akcijas iš “Jukos” ir jas išsyk parduoti naujam savininkui vadina rizikingu.

Jo teigimu, Vyriausybės žingsniai ir viešinami akcijų perpardavinėjimo planai turi įtakos spekuliaciniam “Mažeikių naftos” akcijų kainų augimui, tačiau jos nebūtinai išliks tokios pačios, kai akcijas bus bandoma parduoti.

“Rizikos, kylančios iš prekybos akcijų rinkoje, yra daugiau negu akivaizdžios ir tikėtis, kad Vyriausybė pajėgi visiškai kontroliuoti šiuos procesus, tėra iliuzija - daugelis veiksnių, pirmiausia išorinių, nėra pavaldūs premjero valiai”, - samprotavo A.Čaplikas.

Vyriausybės planus atlikti jai nebūdingas finansų maklerio funkcijas jis pavadino avantiūra, nesiderinančia su kuriamu stabilaus valstybės valdymo įvaizdžiu.

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalcentristas Audrius Endzinas perspėjo, kad jei Vyriausybei nepavyktų planuojamomis sąlygomis perparduoti iš “Jukos” nupirktų akcijų, išaugtų valstybės skola, o tai galėtų sutrukdyti planams įsivesti eurą.