Alkoholio gamybos bendrovės privatizavimo išvakarėse pradėjo eksperimentų maratoną

Valstybės turto fondas (VTF) jau paskelbė apytikslę vieno paskutiniųjų planinės ekonomikos reliktų - valstybinių alkoholio gamybos įmonių - pakasynų datą. “Stumbro”, “Vilniaus degtinės”, “Alitos” ir “Anykščių vyno” vadovai drauge su VTF ir privatizavimo konsultantais iš FMĮ “Suprema” derėtis su potencialiais investuotojais turėtų pradėti 2003-iųjų kovą. Jei ši procedūra vyks sklandžiai madas Lietuvos ugninio vandens rinkoje diktuojančių veikėjų pavardes reikės įsiminti kitų metų liepą.

O kol kas šių įmonių administracija rengia “namų darbus” - energingai keičia asortimentą, diversifikuoja veiklą ir taikosi prie ES standartų. Kai kurie ekspertai šiuos darbus vertina gana skeptiškai.

Lietuviškas viliotinis

Visų keturių valstybinių alkoholio fabrikų privatizavimo patarėja finansų maklerių įmonė “Suprema” iki ateinančių metų sausio 10 dienos turėtų baigti šių įmonių gamybos, finansinį ir teisinį auditą, pateikti vertinimus bei parengti šių bendrovių privatizavimo programų projektus. Nors šie darbai dar nebaigti, Valstybės turto fondo tinklapyje pateikiama pakankamai daug informacijos apie siūlomą prekę.

Investuotojai įtikinėjami, kad, įsigijus vieną ar keletą alkoholio bendrovių, atsiranda galimybė dalyvauti Lietuvos ūkio augime, naudotis garsiais prekiniais ženklais, įmonių gamybine patirtimi. Ekspertų teigimu, visos bendrovės turi galimybių didinti pardavimus vietinėje rinkoje ir eksportuoti produkciją, nes ši yra pakankamai aukštos kokybės, sąlyginai nebrangi, o prekių ženklai plačiai žinomi.

Visos keturios bendrovės šiuo metu išnaudoja nuo penktadalio iki pusės gamybinių pajėgumų. Pavyzdžiui “Alitoje” per metus pagamina 2,6 mln. litrų stipriųjų gėrimų ir 3,6 mln. vynų, nors galėtų gaminti atitinkamai 4,2 mln. ir 11,7 mln. litrų. “Anykščių vynas” 5 mln. litrų “bazėje” gamina 1,5 mln., “Stumbras” 30 mln. litrų galinčiame išvirti “bravore” pagamina 9,4 mln., o “Vilniaus degtinė” - 2,1 mln. litrą vietoj teoriškai įmanomų 12,3 mln. litrų. “Suprema” ekspertai teigia, kad Lietuvoje būtų galima gaminti pasaulyje pripažintus gėrimus gerokai žemesniais kaštais.

Vertindami alkoholio bendrovių svorį vidaus rinkoje analitikai nurodė, kad šiais metais “Stumbras” užėmė 52,5 proc. stipriųjų gėrimų rinkos, atitinkamai “Alita”, “Anykščių vynas” ir “Vilniaus degtinė” - 14,3 proc., 8,1 proc. ir 10,8 proc. Putojančio vyno segmente stipriausias pozicijas turi “Alita” - 91,6 proc. rinkos. Putojančių gėrimų rinkoje jai priklauso 33,7 proc., o “Anykščių vynui” - 1,9 proc., vynų segmente - atitinkamai 9,8 proc. ir 24,2 proc. Alytaus bendrovė neabejotina lydere yra alkoholinių kokteilių pardavimuose - 46 proc. rinkos, tuo tarpu “Stumbrui” ir “Anykščių vynui” priklauso apytiksliai po 5 proc. šios rinkos dalies.

“Supremos” teigimu, praėjusiais metais Lietuvoje buvo suvartota apie 27 mln. litrų gryno alkoholio, arba po 7,5 litro gryno alkoholio vienam gyventojui (neskaitant nelegalaus). Prognozuojama, kad alkoholinių gėrimų vartojimas artimiausioje ateityje turėtų padidėti. Tam didžiausią įtaką turės palankūs mokesčių įstatymai, Lietuvos ūkio augimas, kylantis pragyvenimo lygis, senkant kontrabandinio alkoholio srautams.

Naujieji be šampano

Vieną pirmųjų aukų ant duris atveriančios Europos Sąjungos aukuro neseniai padėjo “Alita”: paisydami ES reikalavimų alytiškiai privalėjo atsisakyti tradicijų Lietuvoje gaminamus tauriuosius gėrimus vadinti “šampanizuotu vynu”. Kaip ir visos kitos analogiškos įmonės nuo 2003-iųjų sausio pirmosios gėrimus turės perkrikštyti į “putojantį vyną”.

Toks sprendimas priimtas laikantis Europos Sąjungos reikalavimų, kurie reglamentuoja alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų, procesų apibūdinimo bei prekių pateikimo nuostatas.

“Iki šiol Lietuvoje natūralios fermentacijos vyno gamybos procesui apibūdinti buvo leidžiama vartoti žodį “šampanizuotas”. Tuo tarpu ES šalyse terminą “šampanas” (champagne) ir jo išvestinius žodžius gali vartoti tik Prancūzijos Šampanės provincijos vyndariai”, - teigė “Alitos” generalinis direktorius Vytautas Junevičius.

Norėdami patikrinti vartotojų reakciją į šias permainas, alytiškiai jau lapkričio pabaigoje pradėjo keisti etiketes ant parduodamų gėrimų ir buvo maloniai nustebinti, kad daugeliui pirkėjų visiškai pakanka žinoti, jog “nešampanas” pagamintas “Alitoje”.

“Kiek daugiau rūpesčių sukėlė tai, kad paisant tų pačių ES reikalavimų mes turėjome populiariausią “pusiau saldų” putojantį vyną pavadinti “saldžiu”. Tai kai kuriuos vartotojus kiek sutrikdė”, - pripažino “Alitos” rinkodaros vadovė Modesta Tarasauskienė.

Visgi bendrovės vadovai pripažino, kad šie pakeitimai jiems nėra palankūs, nes reikalavimas putojančiu vadinti natūralios fermentacijos vynuogių vyną suvienodina jį su gerokai žemesnės kategorijos angliarūgštės prisotintu vynu. Specialistai patarė, prieš rinkantis produktą atidžiau pastudijuoti ant butelių klijuojamas etiketes, kuriose privaloma nurodyti gamybos būdą ir informaciją, iš ko pagamintas vynas.

Dar vienas “Alitos” koziris - tarptautinis ISO 9002 kokybės valdymo sistemos sertifikatas bei šių metų spalį suteiktas aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas ISO 14001. Tai turėtų palengvinti bendrovės vargus skverbiantis į kitas rinkas.

Naujų vardų lavina

Šie metai į alkoholio gamybos bendrovių istoriją, ko gero, įeis ir tuo, kad beveik visos jos lenktyniavo neoficialiose ir gana neįprastose varžybose - kas pristatys daugiau naujų gėrimų.

“Vilniaus degtinė” išleido krūvą pinigų atgaivindama “Ulonų degtinės” šeimą. “Stumbras” padidinti užimamą rinkos dalį užsimojo pradėdamas gaminti naujas citrinų ir stumbražolių aromatizuotas degtines. “Alita” nusprendė išplėsti stipriųjų gėrimų asortimentą pasiūlydama pagal “senąsias dzūkų tradicijas” pagamintą samanę “Dzūkiška ruginukė”. Šio produkto dėka “Alita” siekė visų panašių “tautinių” gėrimų (Alytuje jau gaminama “Samanė”, “Ąžuolinė samanė”, “Bratkų ruginukė”) pardavimus padidinti 10 procentų.

Visas šias paminėtas naujoves vartotojai turėjo “suvirškinti” per keletą pastarųjų mėnesių. “Stumbro” technikos direktorius Algimantas Džiugas, paklaustas ar šie eksperimentai gali padidinti privatizavimui rengiamų įmonių vertę pripažino, jog šių dalykų tiesiogiai sieti nereikėtų.

Tuo tarpu vienas “Kauno dienos” kalbintų ekspertų, nenorėjęs būti viešai pristatytas sakė, kad alkoholio rinkos yra ganėtinai konservatyvios ir bandymas patraukti pirkėjų dėmesį naujais pavadinimais yra keistas.

“Nebent šių eksperimentų autoriai turi kokių nors kitų tikslų. Juk galima užsakyti “labai gražių” etikečių, pasirūpinti “ypač gerais” kamšteliais ar kokiais nors kitais dalykais, kuriais gali būti suinteresuoti tik kai kurie su tuo susiję veikėjai. Žinoma, tai tėra tik spėlionės, bet, kaip sako klasikai, “kas galėtų paneigti”, - samprotavo mūsų pašnekovas.

Jis taip pat skeptiškai vertino ketinimus Lietuvoje gaminti garsiausių kompanijų alkoholinius gėrimus ir juokavo, kad tai greičiausiai įvyks kitą dieną po to, kai Šiaulių Zoknių aerodrome pradės leistis ir kilti daugkartinio naudojimo kosminiai erdvėlaiviai.

Atsakydamas į tokius netiesioginius kaltinimus A.Džiugas tvirtino, kad asortimento atnaujinimas didelių finansinių įdėjimų nereikalauja, nes sėkmę garantuoja technologų patirtis ir intelektas.

“Tai daugiau įvaizdžio formavimo dalykas. Esu tikras, kad auditoriai, šiuo metu dirbantys visose alkoholio gamybos bendrovėse dėl to didesnių priekaištų neturės”, - sakė vienas “Stumbro” vadovų.

Spiritas automobilininkams

Dar vienas įdomus privatizavimo išvakarėse atliekamas eksperimentas - alkoholio gamintojų mėginimai įsisprausti į prekybos naftos produktais rinką. “Stumbras” Šilutės spirito gamykloje ketino jau šį rudenį pradėti gaminti etanolio spiritą, kuriuo galima sėkmingai skiesti benziną.

“Šis projektas įtrauktas į Nacionalinę programą, dėl jo pakoreguota įstatyminė bazė, numatytos įvairios lengvatos, kurios turėtų padėti užmegzti gerus ryšius su automobilininkais. Deja, mums iškilo grynai techninių problemų, kai Šilutėje sumontavus iš Vokietijos atgabentą dehidratacijos įrenginį pasirodė, jog jo negalima naudoti. Mūsų verslo partneriams teko viską išmontuoti ir vežtis namo. Jei neatsitiks kokių nors panašių netikėtumų, viliamės jau sausio mėnesį pristatyti pirmąją partiją spiritu skiesto benzino”, - žadėjo A.Džiugas.

Beje, privatizavimo metmenyse yra numatyta, kad, be Vyriausybės sutikimo, naujieji alkoholio įmonių savininkai 3-5 metus negalės keisti jų profilio. Derybose su potencialiais investuotojais Valstybės turto fondas įpareigojamas siekti, kad būsimieji įmonių šeimininkai išlaikytų iki 80 proc. dabartinių darbo vietų, pirktų lietuvišką tarą bei žaliavas ne mažesniais kiekiais nei valstybės kontroliuojamos įmonės pirko iki privatizavimo.