Verslo praktikai labiau negu piktavalių valdininkų, nesąžiningų partnerių ar nusikaltėlių bijo mokesčių įstatymų pinklių  

“Įvyko tam tikras mentalinis lūžis. Jei lig šiol buvo teigiama, esą Lietuvos mokesčių įstatymai yra europietiškai pažangūs, bet juos kompromituoja neprofesionaliai dirbantys mokesčių administratoriai, tai mūsų instituto atliktas tyrimas parodė visiškai atvirkščią vaizdą. Būtent administratoriai “amortizuoja” žalingą daugiaprasmių įstatymų poveikį verslui”, - komentuodama viešosios nuomonės tyrimo rezultatus teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Rūta Vainienė.  

Akmuo į Seimo daržą  

LLRI ekspertai prisipažino, jog viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Sprint” prašydami atlikti verslininkų apklausą tikėjosi patvirtinti stereotipu tapusią prielaidą, jog didžiausią grėsmę verslui ir nuosavybės saugumui kelia daug kritikos sulaukianti mokesčių inspekcijos pareigūnų veikla.

“Vasario - kovo mėnesiais atliktas tyrimas ligšiolinę verslo sąlygų vertinimo sistemą smarkiai sujaukė. Gana “netikėtai” paaiškėjo, kad beveik pusė šalies verslininkų būgštauja dėl jiems priklausančios nuosavybės saugumo ir svarbiausia to nerimo priežastimi laiko blogus įstatymus. Netinkamas tų įstatymų vykdymas ar neteisėti valdžios pareigūnų veiksmai, o juo labiau kriminalinių struktūrų įtaka laikomi kur kas mažesniu blogiu, nei nustatyti mokesčiai bei kiti privalomi mokėjimai”, - dėstė LLRI ekspertas Remigijus Šimašius.

Tyrimo duomenys parodė, kad mokesčių surinkimo tvarką, galimybę prievarta paimti nuosavybę verslo žmonės laiko bene didžiausią riziką keliančiu veiksniu. Šios problemos ypač aktualios atrodo didžiųjų miestų, išskyrus Vilnių, stambių gamybos bendrovių vadovams (taip mano 50 proc. apklaustųjų) ir kiek mažiau grėsmingos rajonų verslo atstovams.

44,9 proc. apklaustųjų sakė, kad mokesčių įstatymus galima interpretuoti daugiaprasmiškai. 26,4 proc. respondentų teigia, kad įstatymus dažniausiai galima išsiaiškinti, tačiau tai užima daug laiko ir pastangų, o 23,8 proc. apklaustųjų teigė, kad įstatymus išsiaiškinti padeda tik samdyti konsultantai. Vos 4,6 proc. verslininkų teigė, kad įstatymus beveik visada galima nesunkiai ir vienareikšmiškai suprasti.

“Verslininkai pripažįsta, kad mokesčių administratoriai yra griežti, tačiau jie veikia įstatymo numatytose ribose. Galima teigti, kad būtent jų geranoriškas elgesys šiek tiek sušvelnina įstatymų poveikį ir sumažina tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių tvyrančią įtampą. Tačiau akivaizdu, kad įstatymus būtina toliau taisyti”, - teigė R.Vainienė.  

Sankcijos abejotinos  

Tyrime dalyvavę 303 įmonių vadovai bei vyriausieji vadybininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei keleto rajonų centrų, be kita ko, nurodė, jog efektyviausiai teisės pažeidimus mokesčių srityje sumažintų įstatymų stabilumas ir aiškumas. Tokiam teiginiui pritarė 50,8 proc. verslininkų. Tuo tarpu baudimo priemonės - didelės baudos, turto konfiskavimas, žalos atlyginimas - verslininkų laikomos mažiau efektyviomis. Tinkamomis šias priemones vadino nuo 3,4 iki 11,8 proc. apklaustųjų.

Antra rimta priemone, galinčia sumažinti teisės pažeidimus mokesčių administravimo srityje, verslo žmonės vadino sistemą, galinčią užtikrinti mokesčių įstatymų pažeidimų išaiškinamumą ir atsakomybės už tuos pažeidimus neišvengiamumą.

LLRI viceprezidentė R.Vainienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyrimo dalyviai gana palankiai įvertino permainas mokesčių administratorių stovykloje. Į klausimą, ar per paskutiniuosius penkerius metus įmonėms mokesčiai buvo perskaičiuoti taip, kad jų suma padidėtų, būtų paskirta bauda ar delspinigiai, teigiamai atsakė tik 21 proc. verslininkų. Net 62,7 proc. verslininkų teigė su tokia problema nesusidūrę.

Tiesa, 32,7 proc. įmonių vadovų nurodė, kad mokesčių administratoriai stengiasi pritaikyti kuo griežtesnes priemones, o 19,5 proc. manė, kad administratoriai stengiasi gauti kyšį. Tačiau nemažai - 25,7 proc. - apklaustųjų tvirtino, kad mokesčių administratorius nurodo trūkumus ir klaidas, bet baudžia tik išskirtiniais atvejais.

Daugiau nei trečdalis (34,3 proc.) verslininkų teigė, jog už mokesčių įstatymų pažeidimus paskirtos sankcijos nebuvo adekvačios padarytiems nusižengimams. Tačiau net 18,6 proc. apklaustųjų pripažino, kad skirtos sankcijos atitiko padarytus pažeidimus.  

Laikraštinis teismas  

Tam tikru fenomenu, ko gero, galima laikyti ir verslo žmonių požiūrį į ginčų ar problemų, kylančių “per valdiškus namus”, sprendimą. Pasirodo, kad 20,6 proc. verslininkų, susidūrusių su valdžios kėsinimusi į nuosavybės teises, kreiptųsi į žiniasklaidą. 19,1 proc. - teisybės mėgintų ieškoti teismuose, 18 proc. - teisėsaugos institucijose, 10 proc. - rašytų skundus kitoms valdžios struktūroms, o 5,4 proc. kreiptųsi į Seimo narius. Dar 13,3 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, jog bandytų susitarti su juos atakuojančios institucijos atstovais. LLRI ekspertai neabejojo, jog “susitarti” šiuo atveju galima šifruoti kaip “papirkti”.

Aiškindami nepasitikėjimą tradicine civilizuotame pasaulyje ginčų sprendimo institucija, 32,4 proc. verslininkų nurodė, jog teismuose viskas trunka pernelyg ilgai, 22,3 proc. netikėjo, kad teismai gali tinkamai išspręsti bylas, o 14 proc. abejojo, ar teismų sprendimai gali būti įvykdomi. Apskritai teismų vaidmenį ginant nuosavybės teises neigiamai ar daugiau neigiamai įvertino beveik 40 proc. apklaustųjų.

Beje, R.Vainienė gana skeptiškai įvertino ir vakar paskelbtą informaciją apie paskutiniajame Vyriausybės posėdyje patvirtintą atnaujintos sudėties Mokestinių ginčų komisiją. Joje 4 iš 5 narių - “išeiviai” iš Finansų ministerijos. LLRI ekspertai būgštavo, jog ši komisija bus “kišeninė”.