ES sugriežtino aviatorių atsakomybę už neįvykusius, atidėtus ar atšauktus skrydžius

Vasario 17 dieną įsigalioja naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jose numatyta, kad dėl aviatorių kaltės žlugus kelionei arba jos tikslą pasiekus vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką, žmonės gali reikalauti iki 600 eurų dydžio kompensacijos.

Aplaidumo rykštė

Civilinės aviacijos krizė, išprovokuota tragiškųjų 2002 m. rugsėjo 11-osios įvykių, kai teroristų užgrobti lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke, jau tapo istorija. Dėl aršios konkurencijos smuktelėjus aviabilietų kainoms, išnykus kai kuriems kelionių barjerams, skraidančiųjų srautai pradėjo augti kaip ant mielių. Oro uostai vėl tapo bene vienintele civilizuotų kraštų vieta, kuriose galima išvysti milžiniškas laukiančiųjų eiles ar laukimo salėse ant lagaminų snūduriuojančius kostiumuotus klajoklius.

Galima tik spėlioti, ar tokios patirties yra gavę įtakingi ES biurokratai, tačiau būtent jie nusprendė, jog reikia “siekti užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį” ir “visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai”. Minėto reglamento įžangoje nurodoma, kad atsisakymas vežti ir skrydžių atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui sukelia keleiviams rimtų nemalonumų ir nepatogumų. Šią problemą Europos bendrija paskutinį kartą nagrinėjo 1991-aisiais, kai atskiru reglamentu buvo nustatytos bendros kompensavimo už atsisakymą vežti reguliariu oro transportu taisyklės. Tačiau didėjant skrydžių intensyvumui keleivių, kuriuos be jų sutikimo atsisakoma vežti, kurių skrydžiai atšaukiami iš anksto nepranešus ir kurių skrydžiai atidedami ilgam laikui, skaičius pastaraisiais metais pastebimai augo. Dėl įvairių priežasčių aviakompanijos gana dažnai parduoda daugiau bilietų, nei galima susodinti į orlaivius, todėl vaizdeliai, kai keletas piligrimų prie įėjimo į lėktuvą aiškinasi kam labiau reikia patekti vidun, tapo kasdienybe.

Būtent todėl užsimota sugriežtinti apsaugos standartus, suteikti keleiviams daugiau teisių ir užtikrinti, kad oro vežėjai vykdytų veiklą suderintomis sąlygomis liberalizuotoje rinkoje.

Taisyklės visiems

Dokumente pastebima, kad skirtumas tarp reguliaraus ir nereguliaraus oro susisiekimo tampa vis mažesnis, todėl visos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos keleiviams, vykstantiems ne tik reguliariais, bet ir užsakomaisiais skrydžiais, įskaitant skrydžius, kurie yra organizuotos turistinės kelionės dalis. Svarbu ir tai, kad keleiviams, išvykstantiems iš kurioje nors ES valstybėje esančio oro uosto, taikoma apsauga turėtų būti išplėsta, taikant ją ir grįžtantiems lėktuvais namo iš trečiosios šalies, jei reisą vykdo bet kuris europinis oro vežėjas.

Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą, juo nustatytos prievolės turėtų tekti skrydį vykdančiam arba ketinančiam vykdyti oro vežėjui, nesvarbu, ar jis yra orlaivio savininkas, ar nuomoja lėktuvą be įgulos ir atsargų arba su įgula ir atsargomis, ar kuriuo nors kitu pagrindu.

Keleivių, kuriuos be jų sutikimo atsisakoma vežti, skaičius turėtų būti sumažintas reikalaujant, kad oro vežėjai, užuot atsisakę vežti keleivius, ieškotų savanorių, sutinkančių atsisakyti rezervavimo mainais į kompensaciją, ir kompensuotų visą sumą tiems keleiviams, kuriuos galiausiai atsisako vežti. T.y. keleiviai, kuriuos be jų sutikimo atsisakoma vežti, turės galimybę patys atsisakyti siūlomo alternatyvaus skrydžio bei atgauti už bilietus sumokėtą sumą arba tęsti kelionę patenkinamomis sąlygomis. Tokiu atveju sutinkančiaisiais laukti turėtų būti “tinkamai pasirūpinta”, tačiau savanoriai ir toliau išsaugos galimybę atsisakyti skrydžio ir atgauti už bilietus sumokėtą sumą.

Kai skrydis atšaukiamas, atidedamas ar žmogų atsisakoma skraidinti dėl kitų dokumente aptartų priežasčių, kompensacijos turės būti mokamos nustatyta tvarka. Jei keleivis įstringa dviem ar daugiau valandoms, susirengęs 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžiui - 250 eurų.

Uždelsus trims ar daugiau valandų, visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo ES vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju - 400 eurų. Didžiausia - 600 eurų kompensacija mokama, visų kitų skrydžių atveju, jei reisas vėluoja keturias ar daugiau valandų.

Beje, nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

Išimtys ir įspėjimai

Lietuvos turizmo departamento informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos dr. Rimos Jakytės teigimu, siekiant kiek įmanoma sumažinti nemalonumus ir nepatogumus, kuriuos sukelia keleiviams skrydžių atšaukimas, raginama vežėjus pranešti keleiviams apie skrydžių atšaukimą iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko. Be to, rekomenduojama pasisiūlyti tinkamai nukreipti juos kitu maršrutu, kad keleiviai galėtų kitaip suplanuoti kelionę. Oro vežėjai, kurie to nepadaro, turėtų išmokėti keleiviams kompensacijas, išskyrus atvejus, kai skrydžiai atšaukiami dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

“Ypatingomis aplinkybėmis”, kurios atleidžia aviakompanijas nuo prievolės mokėti kompensacijas, laikomi įvairūs politinio nestabilumo proveržiai, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, užfiksavus pavojus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų. T.y. kai žmonių gaišaties oro uoste negalima išvengti net ir imantis visų galimų priemonių.

Aviatoriai taip pat neprisiimtų atsakomybės dėl kelionės komplikacijų, jei jos įvyksta dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai. Išimtimis taip pat greičiausiai bus laikomi oro eismo valdymo struktūrų sprendimai ilgam atidėti tam tikro orlaivio skrydį, nors atitinkama aviakompanija ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai organizuota turistinė kelionė atšaukiama dėl kitų priežasčių nei skrydžio atšaukimas.

R.Jakytė akcentavo, kad visi keleiviai turėtų būti išsamiai informuojami apie jų teises atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kad galėtų veiksmingai tomis teisėmis pasinaudoti. Greičiausiai, įsigaliojus šiam dokumentui, prie išvykimo terminalų bus pastatyti specialūs informaciniai stendai, o “įstrigusiems” keleiviams išdalijami bukletai su detaliais paaiškinimais, ko, kokiais atvejais jie gali tikėtis ir reikalauti, kas už ką yra atsakingas ir t.t.

Praktiką teks sukurti

Nežinia, kaip naujasis keleivių teisių apsaugos mechanizmas veiks ir ar jame nebus padaryta kokių nors pakeitimų, nes Tarptautinė Oro Transporto Asociacija (IATA) užginčijo Europos Bendrijų Reglamentą tarptautiniame teisme kaip prieštaraujantį Monrealio konvencijai.

“Lietuvos avialinijų” visuomeninių ryšių atstovas Giedrius Šniukas teigė, kad praėjusiais metais LAL sulaukė 726 pretenzijų, iš kurių 70 proc. dėl dingusio, vėluojančio ar sugadinto bagažo. Pastarasis veiksnys dažniausiai nepriklauso nuo LAL ir Vilniaus oro uosto darbo - nesklandumų dažniausiai pasitaiko vadinamuosiuose tranzitiniuose oro uostuose dėl didelės apimties krovos darbų. Apie 95 proc. vėlavusio arba laikyto dingusiu bagažo LAL bagažo paieškos darbuotojai daiktus pristatydavo keleiviams per penkias dienas nuo gautos pretenzijos.

Tokių atvejų, kai skrydis vėluotų daugiau nei dviem valandom, praėjusiais metais pasitaikė vos 2 proc. visų reisų ir didžioji dalis - ne dėl LAL kaltės.

“Lietuvos avialinijos” ir be teisės aktų rūpinasi keleiviais, tai aviakompanijos kokybės standartų ir garbės reikalas. Jeigu reisas vėluoja ar yra atšaukiamas, arba jeigu yra parduota daugiau bilietų nei yra vietų lėktuve, keleiviui siūloma skristi kitu reisu aviakompanijos sąskaita, - tikino G.Šniukas. - Taip pat galima rinktis kitus variantus: atgauti biliete nurodytą sumą arba jos dalį, kuri atitinka neįvykusią kelionę, skristi tuo pačiu arba kitu maršrutu jam patogią dieną. Jeigu nukentėjusiam keleiviui iki kelionės pabaigos tenka sugaišti ilgesnį laiką, patenkinami ir kiti jo poreikiai: aviakompanija apmoka už maisto, žemės transporto, viešbučio, naudojimosi ryšio priemonėmis ir kitas išlaidas”.

Lietuvos turizmo departamento informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja taip pat pastebėjo, kad tam tikrų nesusipratimų įgyvendinant ES reglamentą gali kilti dėl skirtingų sąvokų šiame dokumente ir Civiliniame kodekse.

“Tarkim, nėra išaiškinta, ar kompensacija ir nuostolių atlyginimas yra tas pats, ar ne. Turizmo paslaugų teikimo dalies komentarų kodekse nėra, todėl tikėtina, kad dėl šių dalykų kils nemažai diskusijų susidūrus su kokiu nors konkrečiu nepasisekusios kelionės atveju. Lietuvos kelionių agentūros būgštauja, kad ypač daug painiavos gali kilti, kai skrydis vykdomas užsakomuoju reisu”, - pasakojo dr. R.Jakytė.