Informacijos keitimosi ir efektyvesnio bendradarbiavimo su ES mašina užbuksavo prie starto linijos

“Aš būčiau labai neteisingai suprasta Vakarų Europos šalyse, jei dabar pasirašyčiau kažkokias sutartis su asocijuotomis struktūromis - tai būtų laikoma korupcija. Atstovauju tik savo rinkėjams”, - vakar pareiškė į Europos parlamentą išrinkta Margarita Starkevičiūtė, tuo suglumindama Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo narius ir keletą susitikime dalyvavusių savo kolegų.

Toks originalus žinomos ekonomistės požiūris į LPK pasiūlymą padėti pamatus glaudesniam ir geriau koordinuotam verslo visuomenės bendradarbiavimui su šalies atstovais ES institucijose privertė vėlesniam laikui atidėti simbolinio susitarimo pasirašymo ceremoniją.

Laikas veikti

Pristatydami savo lūkesčius, siejamus su 13 Europos Bendrijos įstatymų kalvėje dirbti pradėjusiais Lietuvos politikais, LPK vadovai pripažino, kad didelė dalis ES priimamų teisės aktų jau seniai turi tiesioginį poveikį šalies pramonei ir verslui.

Susitikime dalyvavusiems 7 Lietuvoje išrinktiems europarlamentarams buvo pristatyti visi lig šiol LPK nuveikti darbai ir esami ryšiai su ES institucijomis bei organizacijomis, planai sukurti dar efektyviau veikiančią sąveikos sistemą. Posėdyje dalyvavusių svečių - Vytauto Landsbergio, Laimos Andrikienės, Danutės Budreikaitės, Arūno Degučio, Gintaro Didžioko, Eugenijaus Gentvilo, Margaritos Starkevičiūtės - buvo prašoma patarti, kaip Lietuvos pramonės ir verslo visuomenę įsitraukti į aktualiausių verslo ir socialinių problemų sprendimo procesus bei diskusijas, kokia bendradarbiavimo forma būtų abiem pusėms priimtiniausia.

Ambicijų deficitas

Pirmasis požiūrį į LPK siūlymus išdėstęs V.Landsbergis pripažino, kad glaudesni ryšiai su verslo praktikais bei intensyvesnis apsikeitimas informacija duotų nemažai naudos ir galbūt padėtų kurti kokybiškesnę visuomenę. Profesorius teigė per porą pastarųjų metų, kuriuos jis dirbo kaip EP stebėtojas ir tikrasis narys, Lietuva prarado keletą itin solidžių investicinių projektų tik dėl mūsų valdininkų nerangumo, arogantiškos laikysenos bei nesupratimo.

L.Andrikienė taip pat gana kritiškai įvertino kai kurių mūsų šalies valdžios institucijų veiklą bendradarbiaujant su ES ir naudojantis narystės teikiamomis galimybėmis. Jos teigimu, tuo metu, kai visa Senojo žemyno bendrija suka galvą, kaip tapti konkurencingesnei (oficialiąja kalba - kaip įgyvendinti vadinamąją Lisabonos strategiją), mūsų šalis kalba visai apie kitokius prioritetus.

“Oficialiuose dokumentuose užfiksuota, kad 2007 - 2013 metų laikotarpiu didžiausias Lietuvos galvos skausmas bus Ignalinos AE uždarymas, Kaliningrado tranzitas, Šengeno sutartis ir Bendrosios žemės ūkio politikos klausimai. Mes tokiu būdu iš tiesų stipriai prisidedame prie Europos konkurencingumo didinimo?” - ironizavo L.Andrikienė. Kolegę papildžiusi M.Starkevičiūtė savo ruožtu konstatavo, jog apie kai kurias galimybes gauti ES paramą Lietuvoje apskritai nieko nežinoma.

“45 proc. ES biudžeto panaudojama žemės ūkio subsidijoms ir kitoms su šia sritimi susijusioms reikmėms. 35 proc. paskirstoma per struktūrinius fondus. Tačiau yra programų, kurias įgyvendinant galima gauti paramą ne per nacionalines vyriausybes, o tiesiogiai, kai nereikia jokio koofinansavimo. Deja, visą dėmesį sutelkus į struktūrinius fondus tokios galimybės apskritai liko nepastebėtos”, - sakė M.Starkevičiūtė.

Susitarimas bus

Dar vienas europarlamentaras A.Degutis, trumpai apžvelgęs Lietuvos stojimo į ES sutartyje įtvirtintų nuostatų persiderėjimo galimybes, konstatavo, jog kai kurios mūsų šalies verslo augimą stabdančios nuostatos lietuviškuose įstatymuose atsirado tik dėl vertimo klaidų.

“Tarkim, kai kurie akcizai Lietuvoje pradėti taikyti keletu metų anksčiau nei ES senbuvėse, numačiusiose ilgus pereinamuosius laikotarpius. Pastebėjus šiuos dalykus mūsiškės Užsienio reikalų ministerijos klerkai tam tikra prasme įsižeidė, puolė neigti savo klaidas ir netgi pradėjo meluoti. Gaila, tačiau “mažesniojo brolio” sindromas derantis dėl narystės ES ir nekompetencija yra akivaizdūs. Atskiri sutarties skyriai pasirašyti be išlygų sutinkant su visomis siūlomomis nuostatomis, nors derybų galimybė egzistuoja ir dabar”, - tvirtino A.Degutis.

Visi susitikime su pramonininkais dalyvavęs Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, išskyrus M.Starkevičiūtę, pripažino, kad tokių dalykų būtų galima išvengti verslo visuomenei glaudžiau bendradarbiaujant su ES institucijomis, ir iš esmės pritarė LPK parengtam susitarimui. Tačiau sulaukus keistoko M.Starkevičiūtės įvertinimo, LPK nusprendė patobulinti susitarimo tekstą ir pakeisti kai kurias formuluotes.