Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė prieštaringai vertinamą Konkurencijos įstatymo pataisą, kuri, kaip manoma, gali turėti įtakos mažmeninės prekybos tinklų dominuojančiai padėčiai rinkoje.
Viršija nustatytas normas
Rugsėjo pabaigoje opozicinių socialdemokratų siūlymu ir su konservatorių pritarimu Seime buvo priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis esą siekiama riboti prekybos tinklų dominavimą.
Pataisomis numatyta, kad mažmeninę prekybą vykdančio ūkio subjekto dominavimas nustatomas, jeigu šio ūkio subjekto rinkos dalis sudaro ne mažiau nei 30 proc., o vadinamasis kolektyvinis, tai yra trijų didžiausių rinkos dalyvių dominavimas, – jeigu jiems bendrai tenka ne mažiau nei 55 proc. rinkos.
Valstybės vadovė pasirašydama patvirtino šią pataisą, nes neįžvelgė tiesioginės grėsmės prekybos tinklų veiklai, nors pastarųjų atstovai baiminasi, kad įstatymu gali būti pasinaudota finansiškai kertant per jų atstovaujamas bendroves.
Baudos gali sužlugdyti
Šiuo metu "Maxima" užima 37,7 proc. mažmeninės rinkos dalies Lietuvoje, o trys šios rinkos lyderiai "Maxima", "Rimi" ir "Norfa" – 64,7 proc.
Anksčiau dominuojančia padėtimi buvo laikoma, jei bendrovė užimdavo daugiau nei 40 proc. rinkos, o kelios bendrovės – daugiau nei 70 proc.
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, priimtoji įstatymo pataisa dar nereiškia, jog įmonės iš karto bus baudžiamos. Jis pripažino, kad panašių sprendimų reikėtų ir pieno perdirbimo, bankų sektoriuose, tačiau šiuo metu dėl to nediskutuojama.
O "Maximos" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas baiminosi, kad šiai įmonei už tai, kad nesilaiko įstatymo nuostatų, numatyta bauda gali siekti 500 mln. litų. "Tai, mano manymu, jau atviras bandymas žlugdyti "Maximos" prekybos tinklą", – guodėsi jis.
"Padėtis iš esmės nepasikeis"
Tačiau verslo teisės specialistas Marius Juonys teigia, kad tokios išvados yra gerokai skubotos. Anot jo, dominavimo prezumpcijos nustatymas ties 30 ar 55 proc. rinkos dalies riba jokiu būdu nereiškia, kad tokias ar didesnes rinkos dalis turinčios mažmeninės prekybos įmonės automatiškai laikytinos dominuojančiomis.
Anot jo, dominavimas nustatomas atsižvelgiant į daugybę kriterijų – rinkos dalis yra tik vienas jų. Greta pačios įmonės rinkos dalies yra vertinami tokie kriterijai kaip rinkos dalies dinamika ir stabilumas, konkurentų rinkos dalys, pardavėjų rinkos galia, įėjimo į rinką barjerai ir strateginiai nagrinėjamos įmonės panašumai.
M.Juonio nuomone, nepaisant mažmeninės prekybos rinkos koncentracijos, įrodyti, kad dominuoja kuri nors viena mažmeninės prekybos įmonė, būtų sunku.
"Vargu ar šie įstatymo pakeitimai turės kokį nors realų poveikį. Galbūt tai kuriam laikui nuramins tiekėjus ir smulkiuosius prekybininkus, tačiau iš esmės didžiųjų prekybos tinklų praktikos nepakeis", – konstatavo teisininkas.
Panašią išvadą buvo pateikęs ir Seimo Teisės departamentas.
Europoje panašiai kaip Lietuvoje
Konkurencijos taryba, komentuodama priimtą įstatymą, suabejojo, ar tikslinga nustatyti ypatingus reikalavimus mažmeniniams prekybos tinklams. Atkreipiamas dėmesys, kad pats įstatymas nedraudžia kokiam nors tinklui dominuoti rinkoje, tik nustato ribojimus piktnaudžiauti tokia padėtimi.
Konkurencijos tarybos duomenimis, Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, nustačiusia tokius nedidelius "slenksčius" prekybos tinklams. Daugelyje ES narių mažmeninės prekybos rinkoje susiklosčiusi panaši padėtis kaip ir Lietuvoje: Latvijoje du tinklai užima apie 60 proc. rinkos, Prancūzijoje keturi didžiausi mažmenininkai užima apie 66 proc. rinkos, Slovėnijoje – trys tinklai – daugiau nei 80 proc., Vokietijoje – šeši tinklai – apie 80 proc., Slovakijoje – trys tinklai – apie 50 proc., Čekijoje – šeši tinklai – apie 52 proc., Suomijoje – trys tinklai – apie 85 proc., Didžiojoje Britanijoje – keturi tinklai – apie 73 proc.
Naujausi komentarai