Pramonininkų konfederacija ir Savivaldybių asociacija svarsto subalansuotos regionų plėtros scenarijus

“Palyginkite pramonės bei verslo centrų išsidėstymą, nedarbo lygį atskiruose regionuose ir pats atsakysite į klausimą, ar šie dalykai nėra problemiški ir ar neprasilenkia su logika. Iš sovietmečio paveldėta pramoninių centrų koncentracija yra atgyvena. Mums reikėtų atidžiau panagrinėti Skandinavijos šalių patirtį, kur gamyba decentralizuota ir iškelta atokiau nuo didmiesčių. Jei panašiai pasielgtume Lietuvoje, neabejotinai išspręstume nemažai įsisenėjusių socialinės raidos bei pragyvenimo lygio problemų”, - tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys.

Šios įtakingos struktūros lyderiai drauge su šalies Savivaldybių asociacijos nariais vakar bendrame pasitarime, dalyvaujant premjerui Algirdui Brazauskui, aplinkos bei ūkio ministrams, pabandė įvardyti svarbiausias problemas, kurios trukdo subalansuotai regionų plėtrai.

Trūksta strategijos

LPK prezidentas patikino, kad dabar pastebimus ryškius kontrastus tarp sostinės, poros kitų stambesnių Lietuvos miestų ir provincijos didele dalimi lemia tai, kad mūsų šalis lig šiol neturėjo ilgalaikės vystymo strategijos.

“Dirbant be aiškaus plano, nesusitarus dėl esminių šalies vystymo principų, pasiekti gerų rezultatų vargu ar įmanoma. Be to, dabar galiojanti tvarka net ir norint investuoti į kokį nors nedarbo kamuojamą Lietuvos pakraštį, nuo tokių iniciatyvų greičiausiai atšaldytų. Žemės mokesčiai pramonininkams ir žemdirbiams skiriasi keleriopai, pramonės nenaudai. Nors tai daro akivaizdžią žalą įmonių veiklai, trukdo spręsti socialines problemas provincijoje, pačių savivaldybių galimybės ką nors keisti yra labai ribotos”, - konstatavo B.Lubys.

Pramonės magnatas teigė, kad atsakymų į šiuos klausimus būtina ieškoti padedant aukščiausių valdžios institucijų vadovams, ir pasidžiaugė, kad į vakarykštį konfederacijos bei savivaldybių asociacijų pasitarimą atvyko premjeras ir pora ministrų.

“Žinoma, daugelio problemų sprendimas priklauso nuo pačių savivaldybininkų ar atskiruose rajonuose dirbančių stambių įmonių vadovų. Lyderių vaidmuo nuolat auga, tačiau be veiksmų koordinavimo aukščiausiu lygiu, visiems bendrų kliūčių panaikinimo, vargu ar galima greitai tikėtis pozityvių permainų. Vilniaus biurokratija pristatė pernelyg daug barjerų ir paliko pernelyg mažai veikimo laisvės”, - sakė LPK prezidentas.

Prioritetas - ekologijai

Vakarykščio pasitarimo dalyviai, porą valandų kalbėję apie subalansuotą pramonės plėtrą, priėmė deklaraciją, kurioje vieni kitiems pasižadėjo aktyviai bendradarbiauti analizuojant ir vertinant ekonomines-socialines problemas, numatant bei prognozuojant procesus, tartis ir keistis informacija, drauge ieškoti galimų problemų sprendimo.

Taip pat nutarta suformuoti konsultacinę grupę bendroms aplinkosaugos problemoms nagrinėti ir pradėti rūpintis būsimų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu.

Keletas vakarykščio forumo oratorių atkreipė dėmesį į tai, kad 1992-aisiais Rio de Žaneire pasaulio viršūnių susitikime priimtoje subalansuotos plėtros programoje buvo akcentuojama gamtos išteklių išsaugojimo ateities kartoms problema.

“Žymiai efektyviau modernizuoti technologijas ir vykdyti ekologinę prevenciją, nei statyti valymo įrenginius”, - teigė pasitarime pranešimą skaitęs KTU profesorius Jurgis Staniškis.

Tuo tarpu Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys pastebėjo, kad net šiandien neefektyviai panaudojamos milžiniškos lėšos investuojant į pramonės objektus ar įrangą, kuri jau po keleto metų nebeatitiks ES standartų ir reikalavimų taršai.