Parlamentarams svarbu ne problemos esmė, o jos pavadinimas

Kaip ir prieš trejus metus Lietuvos naftos ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai Seime priiminėjami “ypatingos skubos” tvarka. Po balsavimo mašinos vikšrais lygiai taip pat negrabiai sutraiškomi opozicijos pasiūlymai ir protestai, nes jie yra “neracionalūs, gaišinantys darbą ir trukdantys gelbėti” ant bankroto slenksčio ribos atsidūrusią “Mažeikių naftą”. Skirtumas tik tas, kad dabar gelbėtojų misijos imasi socialdemokratų ir socialliberalų dauguma, o konservatoriai rypauja dėl Lietuvos nepriklausomybei iškilusių grėsmių.

“Jukos” statusas

Po to, kai “Williams” pardavė turėtas “Mažeikių naftos” akcijas drauge su įmonės valdymo teise bei įspūdingu privilegijų paketu, Seimui lyg ir neliko nieko kito, kaip tik formaliai pritarti permainoms bei pakeisti atitinkamas “Būtingės naftos”, “Mažeikių naftos” ir “Naftotiekio” reorganizavimo įstatymo pataisas. Ūkio ministras Petras Čėsna vakar pasiūlė supaprastinti šią procedūrą ir tiesiog minėtą įstatymą papildyti nuostata, jog valdymo teisių perėmimui galioja 1999-aisiais strateginiam investuotojui numatytos įstatyminės normos. Tai reikštų, kad “Jukos” tampa “Williams” teisių ir pareigų perėmėja.

Ministras taip pat siūlė padiskutuoti ir naujoje įstatymo redakcijoje įrašyti frazę, kad “Mažeikių naftos” valdytojo teisės ir pareigos būtų perduodamos tik patvirtinus Seimui.

Tačiau opozicija išreiškė susirūpinimą, jog tokių saugiklių nepakanka, nes į naftos ūkio reorganizavimo įstatymą neįrašius konkrečios kompanijos pavadinimo, išliktų galimybė strateginio investuotojo statusą ateityje parduoti bet kokiai anoniminei struktūrai.

“Teoriškai gali būti taip, kad ilgalaikiai “Jukos” planai pasikeis ir ji sumanys išmainyti “Mažeikių naftą” į kokią nors Irako naftos verslovę. Tada turėtume strateginį investuotoją Sadamą Huseiną - būtų tikra politinė katastrofa”, - samprotavo konservatorių partijos lyderis Vytautas Landsbergis.

Vėliau paklaustas, ar jis yra prieš tai, kad strateginio investuotojo statusas būtų suteiktas “Jukos”, profesorius sakė, jog tai rezonuotų su Lietuvos deklaruojamais užsienio politikos tikslais.

“Geriau būtų Rusijos naftos kompaniją tiesiog vadinti praeigų ir teisių perėmėja, bet ne strategine investuotoja”, - dėstė profesorius.

Ūkio ministras, komentuodamas šiuos dalykus, patikino, kad šis žodžių žaismas neturi jokios ekonominės prasmės. Jis taip pat pripažino, jog net jei Seimas dabar užsispirtų ir nepakoreguotų naftos ūkio reorganizavimo įstatymo, jokių esminių permainų neįvyktų. Viso labo būtų palikta netvarka įstatyminėje bazėje.

Šou vietoj darbo

Po pusvalandį trukusių ginčų Seimo dauguma visgi balsavo už tai, kad reikiamos įstatymų pataisos būtų svarstomos skubos tvarka. Siūlymus padaryti dar vieną pertrauką, neskubėti ir papildomai pasitarti, parlamentarė Sigita Burbienė pavadino mėginimu iš rimto problemos svarstymo padaryti eilinį politinį šou.

“Jei kas nors iš tiesų nori gilintis į “Mažeikių naftos” reikalus, gali ateiti į Ekonomikos komitetą ir ten dalykiškai padirbėti”, - sakė socialdemokratė.

Posėdžiui pirmininkavęs Artūras Paulauskas savo ruožtu garantavo, kad projekto svarstymas “ypatingos skubos tvarka” nereiškia, jog prieš priimant įstatymo pataisas nebus surengtos diskusijos. Jo teigimu, statute tik numatyta galimybė kokį nors įstatymą priimant ypatingos skubos tvarka nerengti diskusijų. Šiuo atveju ketinama “Jukos” statuso pasikeitimą analizuoti ne tik Ekonomikos, bet ir Nacionalinio saugumo bei Finansų ir biudžeto komitetuose. Parlamentarai sutarė šį įstatymą svarstyti ir priiminėti ketvirtadienį.

“Jukos” užtarė ir vakar Seime viešėjęs premjeras Algirdas Brazauskas. Atsakinėdamas į parlamentarų klausimus jis teigė suprantąs Rusijos koncerną, kuris investuodamas į nuostolingai dirbančią “Mažeikių naftos” įmonę reikalauja JAV kompanijos “Williams” turėtų išskirtinių teisių.

“Priešingai nei “Williams”, “Jukos” į “Mažeikių naftą” investuos didelį kapitalą ir, aišku, nori turėti tas pačias teises, kaip ir JAV kompanija”, - vakar atsakydamas į Seimo narių klausimus teigė Vyriausybės vadovas.

Pasak A.Brazausko, šiandien “Jukos” yra investavusi 150 mln. JAV dolerių, dviejų cechų statybai “Mažeikių naftoje” prireiks dar mažiausiai 200 mln. JAV dolerių, todėl Rusijos koncernas ir siekia strateginio investuotojo statuso.

Pavojus valstybei?

Bene vienintele opozicijos pergale galima pavadinti sprendimą, kad prieš būsimąjį “naftos klausimo” nagrinėjimą Seimas išklausys

Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadų dėl įstatymo pataisų, kuriomis Rusijos naftos bendrovei “Jukos” būtų suteiktos strateginio investuotojo į “Mažeikių naftą” teisės.

VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus pirmadienį prasitarė abejojąs, ar reikia skubėti priimant šią pataisą. Kai kurių politikų vertinimu, ji prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms perduoti aprūpinimą energetiniais ištekliais šalių, iš kurių šie ištekliai tiekiami, subjektų kontrolei.

Vakar po susitikimo su šiuo pareigūnu Lietuvos liberalų sąjungos lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė manąs, kad “naftos klausimą” reikėtų apsvarstyti Valstybės gynimo taryboje.

“Reikėtų atsakyti į klausimą, ar “Jukos” kaip savarankiškai veikianti naftos kompanija ateina ir investuoja į “Mažeikių naftą”, ar tai yra Rusijos politikos Vakarų ir Baltijos valstybių atžvilgiu sudedamoji dalis”, - sakė E.Gentvilas.

Tuo tarpu A.Brazauskas vakar pareiškė nepritariąs Saugumo vadovo pozicijai ir teigė, jog neprivalo ūkinio pobūdžio įstatymo derinti su VSD.