Dabartinė socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimo praktika duoda atvirkščią efektą

138 delegatai iš visų šalies savivaldybių su atsakingais ministerijų pareigūnais Seime diskutavo apie būdus, kaip panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą būtų galima sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Konferencijoje apibendrinant ligšiolinę praktiką paaiškėjo, kad jei bus laikomasi tokio pat veiksmų algoritmo, koks naudotas skirstant 2004-2006 metų ES paramą, problema ne tik nesumažės, bet dar labiau komplikuosis.

Klaidų taisymo metas

Seimo Regioninės plėtros komisijos pirmininkas Virginijus Domarkas, pristatydamas problemas, kurios pastartuoju metu pradėjo badyti akis, pastebėjo, jog skirtumas tarp regionų, kuriuose vienam gyventojui BVP tenka daugiausiai ir mažiausiai, skaičiuojamas ne procentais, o kartais.

“Šie skirtumai turėtų būti mažinami, tačiau analizuojant, kaip tuo tikslu panaudojamos lėšos, pasirodė, jog pinigai paskirstomi itin netolygiai. Tarp daugelio subjektyvių ir objektyvių priežasčių, reikėtų paminėti, kad kai kurios savivaldybės negauna paramos tik todėl, kad joms trūksta administracinių gebėjimų. Siūlytume daugiau įgaliojimų suteikti regionų plėtros taryboms, nes kai kuriais atvejais centrinė valdžia paprasčiausiai nežino provincijos problemų specifikos”, - kalbėjo V.Domarkas.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas taip pat paragino visas valdžios institucijas suvienyti pastangas siekiant panaudoti ES finansinę paramą.

“Reikia susitarti, kur ir kaip investuoti ES paramą, suderinus šiuos dalykus su bendra Lietuvos ilgalaike ūkio vystymosi strategija, galiojančiais įstatymais bei programiniais dokumentais. Jei kurioje nors srityje panaudojant lėšas kiltų nenumatytų keblumų, galbūt reikia keisti tai reglamentuojančius teisės aktus ar priimti naujus įstatymus. Žinoma, prieš tai būtina itin gerai apskaičiuoti ir numatyti visas galimas pasekmes”, - siūlė A.Paulauskas.

Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo ruožtu pastebėjo, kad diskusijos dėl 2007-2013 metų ES paramos administravimo kartais užgožia problemų esmę - kaip tie pinigai bus panaudoti ir kokį efektą duos.

Pleištas gilėja

Kad tos problemos didelės ir komplikuotos, patvirtino dar vienas VRM pareigūnas - ministerijos Regioninės politikos departamento skyriaus vedėjas dr. Arūnas Grumadas. Jo teigimu, tarp 2004-2006 metais bendrajame programavimo dokumente (BPD) 26 numatytų priemonių, savivaldai svarbios buvo 5, tačiau bandymas pasinaudoti jomis kai kuriais atvejais atnešė tik nusivylimą ir nuostolius.

“Tarkim, energetikos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio efektyvumo programos įgyvendinimas aktualus visiems vienodai, nes visuose senos statybos mokyklose ar vaikų darželiuose šalta vienodai, tačiau pinigų pastatų renovacijai gavo tie, kurių raštai buvo surašyti “gražiau”. Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros priemonėms pinigus iš esmės gavo tik didieji miestai”, - vardijo A.Grumadas.

Apibendrindamas ligšiolinę patirtį panaudojant struktūrinę patirtį, VRM atstovas pastebėjo, kad subsidijų poreikis daug kartų viršija pasiūlą, o skirti pinigai, kaip įprasta, koncentravosi ekonomiškai stipriuose regionuose ir savivaldybėse.

“Akivaizdu, kad šie procesai vietiniu bei regioniniu lygiais davė visiškai priešingą efektą, nei buvo fiksuojama nacionalinės regioninės politikos tiksluose. Dar daugiau: galime prognozuoti, kad skirtumai tarp regionų iki 2007-ųjų dar labiau didės, nes vadinamųjų intervencinių priemonių mastas, lyginant su viešųjų, tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų mastu, yra nepakankamas. Regioninėms ir vietinėms iniciatyvoms skiriama tik apie 10 proc. regionų plėtros fondo lėšų”, - prognozavo A.Grumadas.

Pareigūnas taip pat pastebėjo, kad šiame kontekste neigiamą vaidmenį atlieka konkurencinis lėšų skirstymo principas, nes stipresnieji visuomet pasiima didesnę paramos dalį. Projektų atranka neretai tampa konsultacinių kompanijų pajėgumo ir kompetencijos varžybomis. Antai siekdami paramos pagal vieną BPD priemonę projektų rengėjai konsultantams išleido 1,2 mln. litų, tačiau galų gale nesulaukė nei cento subsidijų. Be to, nacionaliniai interesai dažnai konkurencinėje kovoje užgožia vietinės svarbos interesus, o savivaldybėms svarbiausi projektai negauna subsidijų.

Kalbėdamas apie atskirų Lietuvos regionų išsivystymo lygį A.Grumadas teigė, kad, tarkim, Vilniaus ir Tauragės vienam gyventojui tenkantis BVP skiriasi daugiau nei tris kartus.

Nauji dalybų principai

Svarstant, kokiomis priemonėmis būtų galima pakeisti situaciją, VRM Regioninės politikos departamento skyriaus vedėjas teigė, jog būtina atsisakyti arba modifikuoti viešųjų projektų konkurencijos principą. Svarbiose regionams ir savivaldai priemonėse turėtų būti išskirtos tik vietiniams pareiškėjams skirtos veiklų grupės, numatytos fiksuotos lėšos ir aiškiai įvardyta, kokiu pinigų kiekiu galės pasinaudoti konkretaus regiono paraiškų teikėjai.

Taip pat būtina savivaldybėms numatyti ilgametes investicijų perspektyvas, o dalį valdymo procedūrų perduoti Regionų plėtros taryboms.

A.Grumadas pasiūlė, kad regioninių ir vietinių plėtros planų pagrindu būtų suformuoti kiekvieno regiono projektų portfeliai 4 metų laikotarpiui, o konkrečios projektinės dokumentacijos rengimas būtų pradėtas tik gavus teisę teikti projektą.

“Plėtros laikotarpiu iki 2013-ųjų metų būtina mažinti teritorinius, socialinius bei ekonominius netolygumus ir pasiekti, kad nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinės metinės gyventojo darbo pajamos nebūtų žemesnės nei 75 proc. šalies vidurkio, o nedarbo lygis - ne daugiau kaip 35 proc. didesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį”, - siūlė A.Grumadas.

Klausiamas, ar šias problemas ir galimus jų sprendimo būdus VRM ir Finansų ministerija mato skirtingai, šis pareigūnas patvirtino, kad lig šiol iš tiesų taip ir buvo.

“Mes beveik metus diskutavome ir ieškojome kompromiso. Galima pasidžiaugti, kad dabar daugeliu atvejų pozicijos panašėja. Tarkim, sutarėm, kad konkurencija viešojo intereso sektoriuje yra negatyvus dalykas. Visų detalių, kaip ką reikėtų keisti panaudojant ES paramą, dar nėra, tačiau svarbu, kad Finansų ministerijos specialistai iš principo pritaria mūsų siūlomoms racionalizacijoms. Gerai ir tai, kad schemos, apie kurias dabar diskutuojame, neprieštarauja Briuselio reikalavimams - panašiai elgiamasi ne vienoje ES šalyje”, - sakė A.Grumadas.

Tai patvirtino ir Finansų ministerijos ES programų valdymo departamento direktorė Ana Stankevičienė, sutikusi, kad kai kurie VRM pasiūlymai yra logiški.

Šiaulių meras Vytautas Juškus taip pat vylėsi, kad valdžia išgirs pasiūlymus ir būsimojo finansinio laikotarpio metu regionai opiausių problemų sprendimui patys galės paskirstyti bent 25 - 30 proc. lėšų.

“Priešingu atveju atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir provincijos dar labiau didės”, - sakė V.Juškus.