Keturioliktąjį kartą surengta statybos ir remonto paroda “Resta 2007” pasiekė rekordines apimtis

Kokiais rūpesčiais pramuštos Lietuvos gyventojų galvos, vakar buvo galima įsitikinti pabandžius patekti į tradicinės pavasarinės statybos ir remonto parodos “Resta” atidarymą. “Litexpo” centro prieigos buvo sausakimšai užgrūstos lankytojų ir dalyvių automobiliais, o ekspozicijos užkariavusios netgi tas lauko aikšteles, kur niekada niekas nieko lig šiol nepristatinėjo.

Profesionalumo dividendai

Pasak parodų centro direktoriaus Aloyzo Tarvydo, šiųmetinė paroda pagal dalyvių skaičių ir parodos plotą pagerino visus ligšiolinius rekordus - statybininkų forumas gausesnis ne tik už rengtus per ankstesnius 13 metų, bet ir didžiausias Baltijos šalyse. 34.800 kv. m ploto šįkart savo gaminius, paslaugas, technologijas ir techniką pristato 640 kompanijų iš 18 pasaulio šalių. Be to, parodos metu vyks 22 konferencijos, seminarai, naujų produktų ir paslaugų pristatymai.

“Apie šio renginio kokybę ir svarbą byloja tas faktas, kad pernai “Litexpo” buvo vienintelis Baltijos šalyse tiek parodų organizatorių, tiek parodų centrų kategorijose pakviestas stoti į pasaulinę parodų verslo asociaciją UFI. Drauge su “Litexpo” UFI pripažinimą kaip aukštos kokybės specializuota paroda pelnė ir “Resta”. Tai savo ruožtu suteikė parodai papildomo svorio tarptautinėje rinkoje bei užtikrino aktyvesnį užsienio eksponentų dalyvavimą”, - džiaugėsi A.Tarvydas.

Efektyvesnių sprendimų paieškos

Renginio atidaryme kalbėję premjeras Gediminas Kirkilas bei aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pripažino, kad statybininkai jau kuris laikas yra tapę ūkio lyderiais, sukuriančiais apie 10 proc. BVP ir bene daugiausia naujų darbo vietų.

Koketuoti su “Resta” ėmėsi ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Ji priminė, kad 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu beveik 40 proc. Lietuvą iš ES pasieksiančios paramos teks žemės ūkio sektoriui. Kadangi ženkli dalis būsimųjų milijonų bus skiriama ūkininkų pastatams rekonstruoti bei statyti, ministrė visus ragino jau dabar glaudžiau bendradarbiauti.

“Nepaisant visų pasiekimų, čia taip pat yra daugybė skubiai spręstinų problemų. Ypač aktualu išjudinti daugiabučių renovavimo bei šilumos taupymo programas. Vyriausybė ketina šiems dalykams skirti kur kas didesnę paramą nei lig šiol”, - žadėjo G.Kirkilas.

Apžiūrėjęs dalį parodos premjeras taip pat pavedė savo palydai panagrinėti galimybes į remiamų programų sąrašą įtraukti ir geoterminį šildymą. Daugelyje Europos šalių iš biudžeto dengiama iki 30 proc. tokių sistemų įrengimo kaštų, nes, lyginant su tradiciniais pastatų šildymo būdais, jos maždaug 6 kartus mažiau teršia aplinką. Manoma, kad būtent didelė įrengimo kaina naujakurius kol kas atgraso nuo ketinimų įsirengti tokią sistemą - 200 kv. metrų ploto namą šildyti pajėgi sistema kainuoja per 40000 litų. Vėliau tokio namo gyventojams šiluma žiemą, vėsa - kaitros metu ir šiltas vanduo kainuoja maždaug 1700-2000 litų per metus.

Paklausa viršija pasiūlą

Šalies Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, komentuodamas šiųmetinėje parodoje pristatomas idėjas ir technologijas, pastebėjo, kad Lietuvoje siūloma praktiškai viskas, kas tik geriausio yra sukurta visame pasaulyje.

“Šiose parodose galima stebėti, kaip greitai keičiasi technologijos ir kaip intensyviai statybų inžinieriai patentuoja naujus išradimus. Lyginant su, tarkim, prieš dešimtmetį vykusia analogiška paroda, kai kurių gaminių charakteristikos pasikeitusios neatpažįstamai. Itin svarbu, kad moderniausias technologijas sėkmingai panaudojo ir Lietuvos įmonės, pagal vokiškus receptus pagamintus langus ar duris sėkmingai eksportuojančios į tą pačią Vokietiją ar Didžiąją Britaniją”, - konstatavo A.Šeštakauskas.

Asociacijos vadovas pastebėjo, kad šiandien statybininkai susiduria su visiškai kitokio pobūdžio problemomis nei anksčiau.

“Anksčiau nė vienas susirinkimas neapsieidavo skundų dėl prastos kokybės skiedinio ir akimirksniu suplyštančių darbinių pirštinių, o dabar, naudojant sausą tinką, sunkoka įsivaizduoti, kad tokie dalykai galėjo trikdyti darbą. Iš tiesų didelė problema yra tai, kad mūsų įmonės itin ilgai negali gauti reikiamos technikos. Tarkim, užsakius bokštinį kraną, reikia laukti maždaug dvejus metus, kol jis bus pagamintas”, - pastebėjo A.Šeštakauskas.

Dėl ribotų gamybinių pajėgumų prisipažino kenčiantis ir bendrovės “Rovaltra” direktorius Romualdas Trainaitis. Jis prekiauja vienais geriausių pasaulyje laikomais “Merlo” firmos krautuvais, tačiau firma užsakymus rašo į eilę ir gautus metų pradžioje gali įvykdyti tik vidurvasarį.

“Kadangi mes šioje rinkoje pradėjome darbuotis kiek vėliau nei analogišką produkciją gaminančių kompanijų atstovai, spėję sukaupti technikos atsargas Lietuvoje esančiuose sandėliuose, esame priversti atiduoti jiems dalį savo klientų”, - apgailestavo R.Trainaitis.