Vakar sostinės parodų rūmuose “Litexpo” 11-ąjį kartą duris atvėrė tarptautinė statybos ir remonto paroda “Resta” 

Tradiciniame pavasariniame statybininkų forume dalyvauja 564 kompanijos iš 13 pasaulio valstybių. T.y. sulaukusi šiek tiek didesnio rinkos dalyvių dėmesio nei pernai “Resta 2004” ne tik aplenkė milžinišką susidomėjimą keliančias automobilių parodą ALT bei informacijos technologijų parodą “Infobalt”. Rengėjų teigimu, šiemet statybininkų paradas bus didžiausias visose Baltijos šalyse.  

Statistikos balzamas  

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos statybos bendrovės atliko darbų beveik už 4 mlrd. litų, arba 16 proc. daugiau nei 2002-aisiais.

“Šio sektoriaus augimas tiesiogiai susijęs su visos šalies makroekonomikos rodikliais, todėl kai BVP šokteli beveik 9 proc., statybų apimtys taip pat neišvengiamai didėja. Pernai oficialiai buvo užfiksuotas 16 proc. prieaugis, nors, tiesą sakant, mes patys tikėjomės sulaukti beveik 25 proc. Kita vertus, tai priklauso nuo šiek tiek pakoreguotos skaičiavimo metodikos, todėl visų nuotaikos pakankamai geros: faktiškai statybų sektorius tikrai smarkiai pagyvėjęs, o visa verslo aplinka rodo, kad šiemet augimas tikrai nebus mažesnis nei 12 proc.”, - parodos išvakarėse apžvelgdamas statybų rinką kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Po krizės 1999 - 2000 metais, kai statybos darbų apimtys buvo sumažėjusios atitinkamai 12 ir 18 proc., pastaruosius trejus metus šis sektorius auga pakankamai sparčiai. Pasak statistų, daugiausia šiuos procesus lemia didėjanti naujos statybos (39 proc.), rekonstravimo (27 proc.) bei remonto darbų (30 proc.) sparta.

2003-aisiais Lietuvoje buvo pastatytas 1361 negyvenamasis pastatas. Jų bendrasis plotas sudarė 813,9 tūkst. kv.m, t.y. 189,3 tūkst. kv. m daugiau negu 2002 m. Daugiausia pagal bendrojo ploto rodiklį (259 tūkst. kv. m) buvo pastatyta pramoninių ir sandėlių pastatų (32 proc.).

Beje, oficialioji statistika taip pat liudija, kad 2003-iaisiais mūsų šalies statybininkai eksportavo vos 1 proc. savo paslaugų (užsienyje atliktų darbų apimtys per metus sumažėjo 27 proc.) už maždaug 56 mln. litų. Absoliuti dauguma darbų buvo atliekama Lietuvos viduje.  

Būsto politikos viražai  

A.Šeštakauskas patikino, kad, nepaisant statybų versle sklandančio optimizmo, yra ir nerimą keliančių dalykų.

Per praėjusius metus šalyje buvo pastatyti 2097 nauji gyvenamieji pastatai, arba 97 daugiau nei 2002 metais. Juose buvo įrengti 4569 butai, kurių naudingasis plotas sudarė 485,7 tūkst. kv. m, arba 34,3 tūkst. kv. m daugiau nei ankstesniais metais.

1-2 butų namuose, kurių buvo pastatyta 2013, įrengti 2035 butai, arba 4,3 proc. daugiau nei 2002 m. Jų naudingasis plotas siekė 305 tūkst. kv. m. Daugiabučiuose namuose, kurių pernai buvo pastatyta 83, įrengti 2534 butai. Iš viso šalyje per metus išduoti 2842 leidimai 2972 gyvenamųjų namų statybai, iš jų 58 leidimai - daugiabučių namų statybai ir 1 leidimas - bendrabučio statybai.

Daugiausia pagal naudingojo ploto rodiklį pastatyta 1-2 butų gyvenamųjų namų. Tai sudaro apie 63 procentus viso pastatyto ploto. Pernai Vilniuje pastatyti 2608 butai - tai 57 proc. visų šalyje pastatytų butų.

“Po butų statybos šuolio 2002-aisiais, kai rinkai buvo pasiūlyta beveik 700 butų daugiau, pernai iš esmės tik buvo išlaikytas tas pats lygis. Manau, kad šie dalykai tiesiogiai susiję su realia, o ne įvairiose strategijose deklaruojama parama žmonėms, siekiantiems turėti savą pastogę. Jei padėtis nesikeis, ir toliau dūsausim, kad butų pasiūla maža, kad kainos auga nepagrįstai ir t.t.”, - konstatavo A.Šeštakauskas.

Beje, statybos kainos per pastaruosius metus (2003-iųjų gruodį lyginant su 2002-ųjų gruodžiu) padidėjo 2,2 proc. Didžiausios įtakos tam turėjo 7,8 proc. padidėjusios darbo užmokesčio ir kitos išlaidos. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos per metus sumažėjo 0,4 proc., statybinių mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina - 0,1 proc. Labiausiai - 2,7 proc. - pabrango gyvenamųjų pastatų statyba.

Kai kurie specialistai prognozuoja, jog šiais metais statybos gali brangti maždaug 5 proc. A.Šeštakauskas atkreipė dėmesį, jog, skirtingai nei kitos į ES stojančios šalys, Lietuva neišsiderėjo palankesnių sąlygų, galinčių turėti įtakos spartesnei ar lėtesnei statybų plėtrai.

“Iki 2007-ųjų kai kuriose naujosiose ES valstybėse nereikia mokėti arba reikia mokėti 5 proc. PVM už žemę, kuri skirta gyvenamajai statybai. Tuo tarpu Lietuvoje, nepaisant prieš rinkimus žarstytų pažadų, visos lengvatos baigsis jau šiemet.

Statybas smarkiai stabdo ir žemės skirstymas pagal paskirtį. Daug kas atsisako planų atokiau nuo miesto pasistatyti namelį tik todėl, kad žemės ūkio paskirties sklypuose tai daryti draudžiama”, - apgailestavo A.Šeštakauskas.  

Atsigauna provincija  

Asociacijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais susiformavęs stereotipas, esą daugiausia statybų pradėta Vilniuje, nes būtent čia nusėda liūto dalis valstybės investicijų, esąs netikslus.

“Praėjusiais metais iš maždaug 1,4 mlrd. litų, kurie buvo skirti įvairių objektų statybai sostinėje, tik apie 10 proc. buvo biudžetinės lėšos. Visa kita yra privačių statybos kompanijų reikalas. Natūralu, kad administraciniai pastatai, viešbučiai ar prekybos centrai dygsta ten, kur yra didžiausias jų poreikis ir kur greičiausiai sugrįžta investicijos. Tačiau visuomeniniams objektams regionams valstybė dėmesį skiria proporcingai”, - tikino A.Šeštakauskas.

Statybininkų prezidento teigimu, Vilniuje darbų apimtys netgi šiek tiek sumažėjo. Jei 2002-aisiais sostinėje ir jos apskrityje buvo atlikta 42 proc. visų statybos darbų, tai pernai šis rodiklis sumažėjo iki 39 proc.

Tuo tarpu kai kuriuose kituose Lietuvos regionuose dirbama buvo sparčiau. Tarkim, Kauno apskrityje statybos apimtys šoktelėjo net 34 proc. (čia vyko 19 proc. visų statybų). Klaipėdoje prieaugis - 10 proc. (13 proc. šalies statybų.). Mažiausia - 2 proc. statyta ar remontuota Tauragės apskrityje.  

Statybų teorija ir praktika  

Minėtos parodoje dalyvausiančios 564 bendrovės statybų rinkai siūlomas naujienas ketina pateikti net 31,3 tūkst. kv. metrų ploto užimsiančiuose stenduose ir ekspozicijų aikštelėse. Šiųmetinėje parodoje bus pristatomos įvairios statybinės ir interjero apdailos medžiagos (212 bendrovių), taip pat statybinė technika, įrengimai ir įrankiai (105 įmonės), vėdinimo, šildymo įrenginiai (83 įmonės) bei langai, durys, vartai (78).

Organizatoriai prisipažino, kad šiemet nepavyko patenkinti visų pageidavimų turėti daugiau erdvės. Tikintis išspręsti šias problemas buvo išmontuotos dvi konferencijų salės bei sumažinus automobilių stovėjimo aikštelių padidintos “Litexpo” lauko ekspozicijos. Tačiau, perkėlus teritoriją juosiančias kontrolines tvoras iškilo pavojus parodos lankytojų ir dalyvių mašinomis užgrūsti rūmų prieigas. Siekdami tam užbėgti už akių, parodos šeimininkai pirmą kartą siūlo lankytojams savo automobilius palikti ir prie prekybos centro “RIMI Hypermarket” (Savanorių pr. 16, Vilnius), o iki parodos važiuoti specialiais nemokamais autobusais.