Ekspertai suskaičiavo Elektros energetikos įstatymo ydas

Lietuvos elektros energetikos įstatymas ydingas, atveriantis erdves korupcijai ir sukuriantis prielaidas nežabotam elektros brangimui. Tokį nuosprendį šiam daugybę diskusijų sukėlusiam dokumentui paskelbė dvi viešosios įstaigos - “Strateginių tyrimų centras” ir “Transparency International” Lietuvos skyrius, pradedančios vertinti kai kuriuos teisės aktus antikorupciniu požiūriu.

Kainų šuolis užprogramuotas

Antikorupciniu požiūriu šį įstatymą vertinęs Strateginių tyrimų instituto tarybos pirmininkas Gytis Kaminskas daugiausia dėmesio skyrė dviem Elektros energetikos įstatymo straipsniams, reglamentuojantiems kainodarą ir konkurenciją tarp elektros skirstytojų.

“43-iajame straipsnyje fiksuojama, kad nustatant viršutines elektros perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas yra “atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugų teikėjo finansinę atskaitomybę”. Čia taip pat nurodoma, kad nustatant kainų ribą įtakos turi “normatyvinio pelno norma, skaičiuojama nuo paslaugos teikėjo veikoje naudojamo turto vertės”.

Toks apskaičiavimo principas, mūsų supratimu, yra taikytas ydingai ir suformuluotas taip, kad kaina, kurią moka kiekvienas gyventojas už elektros energiją, dalinai priklauso ir nuo paties monopolininko valios. Skirstomieji tinklai gali manipuliuoti įkainodami savo turtą arba įsigydami brangaus turto, kurio jam nereikia tiekiant elektros energiją, ir taip nulemdami viršutines elektros kainos ribas. Pagal tokią schemą išeina, kad kuo didesnis skirstytojo turtas, tuo brangesnė tampa elektra vartotojams ir tuo didesnį pelną gauna įmonė”, - teigė G.Kaminskas.

“Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) valdybos narys, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis patikino, kad tokios nuostatos sukuria prielaidas itin dideliam elektros kainų augimui, ir tai gali skaudžiai paliesti tiek kiekvieną šeimą konkrečiai, tiek šalies ūkį apskritai.

“Reguliavimo pokyčiai šiame ūkio sektoriuje svarbūs visuomenei dėl to, kad elektrą naudoja visi namų ūkiai ir ji yra praktiškai visų įmonių sąnaudų dalis. Todėl elektros kainos labai paveikia tiek infliaciją, tiek ūkio augimą. Kai kurių analitikų vertinimais, vien elektros pabrangimas apie 10 proc. 2005-ųjų pradžioje infliaciją padidino apie 0,3-0,4 procentinio punkto, o šių metų Lietuvos ekonomikos augimas dėl to sulėtės apie 0,4-0,5 procentinio punkto (tai - apie 300 - 350 mln. litų). Jei elektra brangtų du kartus (o tam kelią atvėrė naujasis Elektros energetikos įstatymas), ekonominio augimo praktiškai nebeliktų”, - prognozavo R.Kuodis.

Blogiausia, TILS valdybos nario teigimu, yra tai, kad įstatymu įtvirtinti kainodaros formulės principai ir argumentai, kodėl reikia branginti elektrą, neturi rimto ekonominio pagrindo.

Klausiamas, ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neatliko savo funkcijų leisdama branginti elektrą, R.Kuodis pastebėjo, kad priekaištauti šiai komisijai būtų gana sudėtinga, nes ji įpareigota vykdyti įstatymą.

“Erdvės kažkokiems manevrams nėra daug. Viena, ką ji gali, - nustatydama kainų “lubas” neįtraukti turto, kuris nėra susijęs su energijos tiekimu”, - samprotavo R.Kuodis.

Indeksavimo stebuklas

Studijoje, kurią atliko TILS, analizuojama, kuo ypatingi elektros skirstomieji tinklai, o tiksliau - natūralios monopolijos. Pasak R.Kuodžio, teoriškai tokia struktūra turi sąlygas veikti nuolat mažindama gamybos kaštus. Todėl monopoliją valdantys verslininkai turėtų apsiriboti padarytų investicijų grąža ir normaliu pelnu.

“Tuo tarpu Lietuvoje įsigaliojus naujai reguliavimo tvarkai, šie dalykai yra gerokai iškraipyti. Pelno marža susieta su turto verte, turtas indeksuotas, dėl to padidėjo tiek amortizacinės sąnaudos, atitenkančios pačiai įmonei, tiek pelnas. Kiek iš skelbiamų nusidėvėjimo atskaitymų yra tikri, o kiek paslėpta grąža - taip ir neaišku. Labai abejoju, kad skirstomiesiems tinklams kasmet reikia šiems dalykams skirti po 150 mln. litų”, - samprotavo TILS valdybos narys.

Kalbėdamas apie Vakarų skirstomųjų tinklų (dabar - VST) privatizavimą, R.Kuodis teigė, jog investuotojas turėtų siekti atgauti už akcijas sumokėtus 700 mln. litų, bet ne gauti grąžą nuo 1,8 mlrd. litų sumos, kuri buvo apskaičiuota po VST turto indeksavimo.

Ekspertas pripažino, kad turto indeksavimas, siekiant jo vertę priartinti prie atkūrimo vertės, ekonominiu požiūriu yra logiškas dalykas.

“Priešingu atveju būtų daromi per maži nusidėvėjimo atskaitymai, mokami per dideli mokesčiai ir ilgainiui, kai reikėtų atnaujinti skirstomųjų tinklų infrastruktūrą, nebūtų sukaupta pakankamai lėšų. Tačiau čia yra svarbi viena aplinkybė - didžiąją skirstomųjų tinklų fizinio turto dalį sudaro labai ilgalaikis turtas (gelžbetoniniai stulpai, nerūdijantys laidai, elektros pastotės ir pan.), be to, naujų klientų skaičius, palyginti su esamais, yra nedidelis, todėl einamųjų investicijų ir ilgalaikio turto santykis yra nedidelis. Kitaip tariant, netgi jei skirstomųjų tinklų argumentas, kad reikia didelių investicijų norint gerokai atnaujinti elektros paskirstymo tinklą, yra teisingas, tai nereiškia, kad turi būti drastiškai keliamos elektros kainos, nes didelė dalis infrastruktūros taps nebetinkama naudoti tik po daugelio dešimtmečių.

Tačiau, skirstomiesiems tinklams indeksavus turtą tris kartus, nusidėvėjimo atskaitymai taip pat padidėjo tris kartus - maždaug nuo 50 iki 150 mln. litų”, - pastebėjo R.Kuodis.

“Pirkto” įstatymo ypatumai

Ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ankstesniais atvejais, kai verslas pasinaudodavo įstatymuose esančiomis spragomis ir uždirbdavo svaiginančias sumas, valdžia sureaguodavo žaibiškai. Tarkim, garsiojoje istorijoje, kai manipuliuojant įmonėje įdarbintais neįgaliaisiais “VP Market” savo sąskaitą papildė keliasdešimčia milijonų, tokia galimybė buvo panaikinta, atrodo, po savaitės. Tuo tarpu Elektros energijos įstatyme esančios landos korupcijai kritikuojamos daugiau nei metus, tačiau nuo to niekas nesikeičia.

“Be abejonės, visi Seimo nariai negali išmanyti monopolijų valdymo specifikos. Galbūt didžioji dalis balsavusiųjų “už” pasikliovė aiškinamajame rašte išdėstytais trafaretiniais teiginiais, esą “neigiamų pasekmių nenumatoma”, ir šį įstatymą paleido į gyvenimą dėl nežinojimo bei nekompetencijos. Tačiau kyla klausimas, ar pasirengę prisiimti atsakomybę už savo veiksmus įstatymo projektą rengusi Ūkio ministerija, aiškinamąjį raštą rengusi Vyriausybė ar konkrečias pataisas siūlę Seimo nariai”, - retoriškai klausė G.Kaminskas.

“Strateginių tyrimų centro” atstovai teigė jau dabar galintys įvardyti tuos asmenis, kurie pateikė ydingas įstatymo formuluotes ir žadėjo bandyti išsiaiškinti, ar jie gavo naudos už tą savo poelgį. Tiesa, jie pripažino, kad yra gana daug problemų gaunant visą finansinę informaciją, o išsiaiškinti paslėpto finansavimo atvejų greičiausiai nepavyks niekada. Nebent to imtųsi specialiosios tarnybos.

Beje, šio centro direktorius Antanas Klimkevičius Laizonas pastebėjo, kad Seimas lig šiol neatsižvelgė nė į vieną STT ekspertų perspėjimą, kad kai kurie įstatymai nėra nepriekaištingi korupcijos požiūriu.

Ekspertų manymu, šiuo konkrečiu atveju padėtis galėtų keistis, jei patys įstatymų leidėjai kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, o ateityje visus įstatymus priimtų tik atlikę didelę įtaką visuomenei turinčių viešųjų projektų kaštų ir naudos analizę.