Tebediskutuojama, ar už mokslo ir technologijų parko neslypi privatūs verslo interesai
Mokslo ir technologijų parko Technopolis kūrėjai su nerimu laukia, ar per artimiausias tris savaites bus suderintas žemės sklypo detalusis planas, kuris nulems, kaip greitai Aleksoto aerodromo pašonėje prasidės statybos.
Nors miesto politikai sutiko skirti 800 tūkst. litų Technopolio infrastruktūros projektui įgyvendinti, tačiau kai kurie Tarybos nariai tebėra įsitikinę, jog už mokslininkų iniciatyvos slypi tik noras atsirėžti nemenką sklypą iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo.
Sunki pradžia
Artimiausiu metu paaiškės, ar ilgai puoselėta Technopolio idėja pagaliau virs realybe ir netaps dar vienu liūdnai pagarsėjusiu Kauno projektu, kaip kad skandalais lydimas Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kūrimas.
Mokslininkai, informacinių technologijų specialistai bei verslininkai dar prieš kelerius metus prakalbo apie būtinybę vienyti mokslo ir verslo potencialą bei įkurti bendrą gamybinį kompleksą, kuris visam pasauliui Kauną reprezentuotų kaip šiuolaikinių technologijų centrą.
Pernai liepą Savivaldybė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pasirašė VšĮ Technopolis steigimo sutartį, o lapkritį Taryba palaimino mokslo ir technologijų parko projekto startą.
Ambicingo projekto kontūrai ėmė ryškėti šiemet, kai, gavus PHARE paramą, buvo parengta parko galimybių studija, numatytas 6,7 ha plotas S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, nemažai įmonių pradėjo realiai planuoti kurtis pietinėje aerodromo dalyje, šalia prestižiniu žadančio tapti Europos prospekto.
Vis dėlto Technopolio startui vien tik gerų norų nepakanka. Pirmajam projekto vykdymo etapui 2006-2010 metais prireiks apie 230 mln. litų, iš kurių dalį tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Tačiau norint nepavėluoti į ES paramos traukinį reikia kuo anksčiau pateikti paraišką bei garantijas, kad šis projektas bus finansuojamas ir iš Savivaldybės lėšų.
Verslo interesai?
Užvakar posėdžiavusi Kauno miesto taryba tik po ilgų diskusijų sutiko Technopolio infrastruktūros projektui per dvejus metus iš biudžeto skirti 800 tūkst. litų. Tarybos narys Tautvydas Barštys, Kauno grūdų generalinis direktorius, garsiai reiškė abejones, kad Technopolio projektas tėra tik pretekstas iš valstybės gauti žemės sklypą Aleksote, o už gražių mokslininkų idėjų iš tiesų slypi privatūs verslo interesai.
Šis projektas - tai akivaizdus privataus verslo protegavimas ir siekis užsiimti valstybės žemę. Nežinau, kam Aleksote norima įkurti Taivaną ar Kiniją. Panašu, kad iniciatoriai nori dar kartą išrasti dviratį, nors tereikia tik jį pritaikyti, - pareiškė verslininkas, primygtinai siūlęs Tarybai Technopoliui surasti pigesnės žemės sklypą.
T.Barščio žiniomis, hektaras žemės Aleksote tekainuoja 5 mln. litų, tad 6,7 ha sklypą, numatytą skirti mokslo ir technologijų parkui, gal net būtų galima parduoti.
Tačiau Technopolio kūrėjų vardu kalbėjęs Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis priminė, jog Taryba jau kartą pritarė parko steigimui Aleksoto aerodromo teritorijoje, o ten esančią valstybinę žemę planuojama valdyti patikėjimo teise. Be to, visos įmonės, planuojančios įsikurti Technopolyje bus pristatytos Tarybai, kuri spręs, skirti joms žemę ar ne.
Tačiau tokie argumentai verslininko neįtikino. Botanikos sode rektoriai irgi namus susistatė, o mokslui vietos nebeliko. Tai tik fiks idėjos, pasitelkiant aukštas materijas, - drožė T.Barštys.
Algirdas Avižienis, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, oponavo, jog šiuo metu apleistame ir griuvėsius primenančiame žemės sklype turėtų įsikurti Technopolis, kur bus įdarbinta apie 3 tūkst. žmonių.
Derinimas užtruko
Šiuo metu didžiausias Technopolio iniciatorių rūpestis - viso aerodromo užimamo 192 ha žemės sklypo Veiverių plente detalusis planas, kuris jau yra parengtas, tačiau tebėra derinamas.
V.Grinis Kauno dienai patvirtino, kad plano derinimo procedūros užtruko, nes aerodromui yra suteiktas kultūros vertybės apsaugos statusas, tad tenka surinkti nemažai įvairių atsakingų institucijų parašų. Be to, sovietmečiu net nebuvo nubrėžtos konkrečios tuometinio karinio objekto ribos, kurių derinimui taip pat prireikė laiko.
PHARE projektas, pagal kurį buvo skirta lėšų techninei dokumentacijai parengti, turėjo būti pabaigtas spalio pabaigoje, tačiau dėl iki šiol nepatvirtinto detaliojo plano buvo pratęstas trimis mėnesiais, iki šių metų gruodžio 30 dienos. Tačiau daugiau terminas nebus pratęstas, todėl, kaip užsiminė V.Grinis, ypač svarbu patvirtinti detalųjį planą iki gruodžio 1-osios.
Jau kitais metais tikimasi pateikti paraišką 8 mln. litų iš struktūrinių fondų paramai gauti. ES lėšų verslo aplinkai gerinti sieks ir kiti šalies mokslo bei technologijų parkai, tačiau kauniečiai tikisi, jog Savivaldybės skirti 800 tūkst. litų padidins projekto sėkmę.
Nebus paramos, reikės laiko
Tenka pripažinti, kad kol kas Technopolio projektas primena dar nesumedžioto žvėries dalybas. Į ES paramą daug vilčių deda ir parke ketinantys įsikurti mokslininkai bei verslininkai, kurių dauguma taip tikisi Technopolyje įsikurti pasinaudodami ES parama.
VšĮ Technopolis valdybos pirmininkas Albinas Bačiliūnas vylėsi, jog detalusis planas bus laiku patvirtintas ir pateikta paraiška ES paramai, nors iniciatoriai yra apsvarstę ir nesėkmės tikimybę.
Jeigu nepavyks užsitikrinti ES paramos, tai projektas gali užsitęsti, bet jis tikrai nežlugs, - įsitikinęs A.Bačiliūnas.
Jis tikino, jog verslininkai yra labai suinteresuoti įsikurti Aleksote ir kai kurie jų net neplanuoja laukti 2007-ųjų, kai privatus verslas vėl galės pretenduoti į ES paramą. Savo jėgomis įsikūrusios įmonės parke galėtų pradėti veikti nuo 2008 metų.
Visi darbai gerokai įsibėgėję. Netrukus verslininkams jau bus leista pasižvalgyti sklype ir pradėti savo pastatų projektavimą, - tikino A.Bačiliūnas.
Pirmajame projekto įgyvendinimo etape už Savivaldybės skirtus 800 tūkst. litų planuojama įrengti Technopolio inžinerinių tinklų įvadus bei pastatyti viešąjį administracinį pastatą. Vėliau šalia jo būtų statomi kiti parko pastatai.
Pagal dabartinius planus, Technopolis turėtų būti plečiamas ir 2011-2015 metais. Tiesa, projekto iniciatoriai neslepia, kad tais metais jie pageidautų užimti dar ne mažesnę kaip 8 ha S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritoriją.
Naujausi komentarai