Valstybinė mokesčių inspekcija dar nenusprendė, ar sieks įrodyti tyčinį fabriko sužlugdymą
Aleksotas, vienas seniausių fabrikų Lietuvoje, jau įrašytas į bankrutavusiųjų sąrašą. Vakar Kauno apygardos teismas pripažino šią įmonę bankrutavusia, tačiau paskelbė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti tyčinį bendrovės bankrotą. To siekusios Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovai tvirtino tik išanalizavę teismo nutartį svarstysią, ar toliau bus siekiama įrodyti, jog viena seniausių miesto įmonių sužlugdyta tyčia.
Abejotini sandoriai
Kaip jau rašėme, nagrinėjant Aleksoto bankroto bylą, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė teismui įteikė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Apžvelgusi pastarųjų penkerių metų bendrovės veiklą, VMI specialistė tvirtino, jog valstybei fabrikas liko skolingas beveik 5,5 mln. litų. Nuo 2000 metų bendrovė buvo nemoki ir einamųjų mokesčių nemokėjo. Nagrinėjant Aleksoto veiklos rezultatus, atkreiptas dėmesys į abejotiną akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kurio metu gamykla galėjo patirti nuostolių. 2004 metais įmonės administracija pardavė turto už 302 tūkst. litų, nors tam turėjo gauti akcininkų sutikimą.
Bendrovė veikė kreditorių nenaudai. Gamykla buvo nemoki, tačiau ir toliau buvo atliekami finansiniai veiksmai, kurie blogino įmonės padėtį. Aleksotą bankrotas ištiko ne dėl verslo nesėkmės, o dėl tyčinių įmonės valdymo veiksmų, - prieš savaitę teisme pareiškė VMI atstovė.
Anot jos, Kauno stiklas, kuris vėliau perėmė fabriko turtą, buvo įsipareigojęs mokėti mokesčius už Aleksotą, tačiau susitarimo nevykdė.
Liko tik skolos
Tačiau teismas pasigedo teisinio pagrindo pripažinti Aleksoto bankrotą tyčiniu. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas Albinas Čaplinskas teigė, jog, pagal įstatymus, kreipimuisi į teismą dėl tyčinio bankroto turi būti pritarta kreditorių susirinkime, o minėtu atveju to nebuvo padaryta. Tačiau jeigu toks klausimas būtų ateityje svarstytas ir jam pritartų kreditoriai, teismas galėtų jį nagrinėti. Įstatymai numato tokią galimybę, kol įmonė nėra pripažinta baigusi veiklą.
Teismas patenkino Aleksoto administratoriaus prašymą patikslinti įmonės kreditorinius reikalavimus ir pripažinti ją bankrutavusia bei likviduojama.
Bankrutavęs stiklo fabrikas liko skolingas Sodrai 772,6 tūkst. litų, o darbuotojams įsiskolinta daugiau kaip 275 tūkst. litų. Skola Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai siekia beveik 5,5 mln. litų.
Kauno apskrities VMI viršininkas Antanas Nesteckis Kauno dienai kol kas negalėjo pasakyti, ar teismo nutartis bus skundžiama.
Nagrinėsime teismo motyvus ir spręsime, ar siekti, kad fabriko bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, - tvirtino A.Nesteckis.
Perėmė turtą ir užsakymus
Aleksoto administratorius Edvardas Kochanauskas kol kas nuo komentarų susilaiko. Anksčiau teisme jis teigė, jog nėra jokio pagrindo tyčiniam bendrovės bankrotui. Stiklo fabrikas turi būti likviduotas, nes tam buvo pritarta ir kreditorių susirinkime. Šių metų vasarį, kreditorių sprendimu, bankrutuojančios įmonės turtą perėmė Kauno stiklas, kuriam Aleksotas buvo įsiskolinęs daugiau kaip 20 mln. litų. Fabriko turtą, tarp kurio buvo nauja stiklo lydymo krosnis, moderni butelių gamybos linija, anksčiau mėginta parduoti varžytinėse, tačiau pirkėjas neatsirado.
Akivaizdu, kad šiais metais bus užverstas paskutinis Aleksoto istorijos puslapis. Nuo 1927 metų veikęs fabrikas gamino stiklo tarą alkoholiniams gėrimams ir nemaisto skysčiams. Šiuo metu visus užsakymus kartu su turtu perėmė Kauno stiklas, įdarbinęs ir didžiąją dalį bankrutavusio fabriko darbuotojų.
Milijoninės Aleksoto skolos ėmė kauptis dar 1995-1996 metais, nors dar kurį laiką įmonė dirbo pelningai, o pagaminta produkcija buvo paklausi.
Naujausi komentarai