Savivaldybių atstovai ir Ūkio ministerija nesutaria dėl verslo inkubatorių ir informacinių centrų ateities

Žiemą plykstelėjusi diskusija dėl 50 Lietuvoje veikiančių verslo inkubatorių ir informacinių centrų efektyvumo, pasirodo, lig šiol tebeturi neišblėsusį emocinį užtaisą. Vakar rajonų merų susitikime su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu netrūko abipusių kaltinimų politikavimu, neefektyvia veikla ir realių rinkos poreikių nesuvokimu.

Atsakomybės dilema

Dėstydamas savo požiūrį į verslo informacijos centrus (VIC) ministras teigė, kad nors jų kūdikystės laikotarpis jau senokai turėjo baigtis ir prasidėti rimtesnė veikla, nemaža dalis šių struktūrų sugeba pasiūlyti tik pačias primityviausias dokumentų kopijavimo ar spausdinimo paslaugas.

“Kai kurie VIC teikia ataskaitas apie surengtus seminarus, kuriuose esą dalyvavo po šimtą smulkių įmonių atstovų. Tačiau paskambinus nurodytam šimtukui pasirodė, jog realiai mokymuose dalyvavo tik 4 žmonės. Pradedantieji verslininkai iš VIC sulaukia labai nedaug naudos, nors centrų išlaidos jau gerokai viršija numatytas, o patys jie nieko neuždirba”, - pliekė verslo informacijos centrus V.Uspaskichas.

Jo manymu, nenormalu ir tai, kad Ūkio ministerija yra didžiausia VIC ir verslo inkubatorių (VI) dalininkė, jų veiklai skyrusi daugiau nei 9 mln. litų, arba 86 proc. visų įnašų, tačiau praktiškai nedalyvauja centrų valdyme, nes visoje ministerijoje yra tik pora žmonių, oficialiai kuruojančių VIC.

“Reikia aiškumo, kas ką daro ir už ką atsako. Arba savivaldybės perima VIC savo žinion, rūpinasi jų išlaikymu ir atsako už veiklos rezultatus, arba perduoda jų kontrolę Ūkio ministerijai”, - siūlė ministras.

Ši idėja sukėlė nemažą šurmulį salėje. Merų manymu, kad ir kaip skirtųsi VIC veiklos kokybė, reikalauti uždirbti pelno negalima, nes jų misija - skatinti verslumą.

“Ūkio ministerija tik administruoja biudžete VIC numatytas lėšas, o ne pati jas skiria, todėl spausti savivaldybes prisiimti visą verslo informacijos centrų išlaikymo krūvį arba perduoti juos ministerijai - nekorektiška”, - pareiškė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Jis taip pat garsiai suabejojo, ar rengiantis kitais metais vyksiantiems savivaldybių rinkimams VIC neketinama paversti neoficialiais Darbo partijos filialais.

Idėjų badas

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas, dėstydamas požiūrį į VIC, neigė įtarimus, esą į VIC proteguojami šios verslo struktūros žmonės, dažnai tapatinami su Darbo partija.

“Ten iš tiesų reikia verslo praktikų, o ne statistų. Pradedančiųjų verslininkų poreikiai pastaraisiais metais gerokai pasikeitė ir niekam nebereikia patarimų, kaip įsteigti įmonę arba kaip tvarkyti buhalteriją. Žmonėms reikia pagalbos ieškant verslo nišos, tačiau VIC galimybės teikti realią naudą pradedantiesiems verslininkams be galo ribotos.

Be oficialaus prezidento neturintys nė vieno samdomo specialisto, jie negali nei generuoti kokių nors idėjų, nei analizuoti situacijos, nei spręsti problemų. Mūsų konfederacijos nariai ne kartą yra pastebėję, kad realios naudos iš VIC praktiškai nėra. Arba ta nauda neadekvati pinigams, kurie leidžiami centrų išlaikymui”, - samprotavo D.Arlauskas.

Visgi, LVDK vadovo manymu, dabartinis modelis tobulintinas, bet nėra iš esmės blogas, todėl ką nors keisti reikėtų tik gerai viską pasvėrus, viską išanalizavus nedidelėje darbo grupėje, o ne triukšmingoje ministerijos salėje. D.Arlauskas spėjo, kad į VIC pritraukus daug dalininkų, dėl skirtingų jų interesų kils turgus ir nebus dalykiškų pasiūlymų.

V.Uspaskicho manymu, verslo informacijos centrams turėtų vadovauti 5 - 7 įvairių asocijuotų verslo struktūrų deleguotų patyrusių specialistų taryba, kuri geriausiai atspindėtų verslo praktikų poreikius, padėtų spręsti iškylančias problemas ir “darytų verslo politiką”.

Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai teigė, kad viename neseniai vykusių pasitarimų dėl Kauno VIC veiklos būtent Ūkio ministerijos delegatų valia LPK žmonės į verslo informacijos centro tarybą nebuvo įleisti.

“Norėtume laikyti tai nesusipratimu ir ateityje konstruktyviai bendradarbiauti tokia forma, kokią savivaldybių žmonės manys esant efektyviausią”, - sakė LPK atstovas Andrius Nikitinas.

Šiaulių meras Vytautas Juškus savo ruožtu esantį verslo informacijos centrų modelį vadino sėkmingu ir abejojo siūlomų reformų racionalumu.

“Jei Ūkio ministerija nori perduoti savivaldybėms VIC, tai drauge turėtų perduoti ir finansinius resursus, kurie skiriami centrų išlaikymui. Tačiau lig šiol girdėjome tik pažadus, kad, VIC pradėjus šeimininkauti LVDK atstovams, viskas bus “žymiai geriau”, - sakė V.Juškus.

Šiaulių vadovas prisipažino buvęs nustebintas ir žinios apie įstatymo projektą, kuriuo siūloma VIC valdymą susieti su dalininkų turto kiekiu, t.y. centrų perdavimu Ūkio ministerijos žinion naudojant kitokią formą.

Keturi variantai

Po beveik dvi valandas užtrukusių diskusijų ūkio ministras žadėjo maždaug mėnesį laukti, kol savivaldybės apsispręs dėl verslo informacijos centrų ateities ir pritars vienam iš keturių galimų variantų.

Pagal pirmąjį scenarijų - verslo centrų valdymą galėtų perimti Ūkio ministerija. Antrasis numato, jog vienintelėmis VIC šeimininkėmis taps savivaldybės. Trečiasis - centrų dalininkėmis taptų verslo struktūros. Ketvirtasis, palaikytas daugelio savivaldybių vadovų, - visiškai nekeisti dabartinio modelio, tačiau imtis priemonių VIC efektyvumui didinti.

“Mes neprašome, kad šie centrai pradėtų dirbti pelningai, tačiau jie negali viršyti jiems skirtų sąmatų. Paliekant dabartinį modelį mes turėtume prašyti Vyriausybės leidimo didinti darbuotojų skaičių, kurie prižiūrėtų VIC. Situacija, kai 50 centrų darbą kuruoja vienas žmogus, irgi nėra normali - juk prieš skiriant pinigus reikia kas ketvirtį patikrinti jų ataskaitas”, - aiškino ūkio ministras.

Pats V.Uspaskichas tikino, jog “visame pasaulyje” efektyviu informacinių centrų ir verslo inkubatorių darbu rūpinasi asocijuotos verslo struktūros.

“Manom, kad protinga taip elgtis būtų ir Lietuvoje, todėl buvo išsiuntinėti laiškai su pasiūlymais verslo informacijos centrų dalininkais tapti tiek Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, tiek Pramonininkų konfederacijai, tiek Pramonės, prekybos ir amatų rūmams. LVDK tikrai nėra kaip nors ypatingai proteguojama”, - tvirtino V.Uspaskichas.

Darbo partijos lyderio politiniai oponentai baiminosi, kad, į verslo informacijos centrų valdymą įtraukus Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją, Darbo partija už valstybės pinigus sustiprintų įtaką regionuose.