Seimas patvirtino ateinančių metų Lietuvos finansų sistemos algoritmą

Nors visame civilizuotame pasaulyje biudžeto rengimas ir priėmimas vadinamas svarbiausiu šalies valdžios darbu, baigiamosios diskusijos dėl 2006-ųjų Lietuvos biudžeto kėlė gerokai mažiau emocijų nei, tarkim, “abonento klausimas”. Po balsavimo dėl šio dokumento priėmimo valdančiųjų politinių jėgų atstovai tradiciškai gyrėsi nuveikę milžinišką darbą, o opozicija taip pat tradiciškai bambėjo dėl daromų klaidų.

Skaičių kalba

Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis 2006 metais sieks 18,933 mlrd. litų, o išlaidos (įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) - 20,680 mlrd. litų. Dokumente užfiksuota, kad valstybės pajamos sieks 16,718 mlrd. litų, išlaidos - 18,465 mlrd. litų, o deficitas - 1,747 mlrd. litų. 2006 metų numatomos pajamos ir išlaidos, lyginant su 2005 metais, bus beveik 20 proc. didesnės. Kitais metais Lietuva iš ES turėtų gauti 3,326 mlrd. litų, o Lietuvos įmoka į biudžetą sieks 826 mln. litų.

Palyginti su pirmuoju Vyriausybės parengtu projektu, įvairių sričių finansavimas Seimo nariams prašant padidintas maždaug 247 mln. litų.

12 mln. litų Seimas atseikėjo studijų institucijoms, 3 mln. litų - kaimo bendruomenėms. Santaupų atkūrimui 2006 metais numatoma skirti 216 mln. litų, kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - 337 mln. litų. Žemės ūkiui papildomai numatyta 10,592 mln. litų, transportui ir ryšiams - 31,498 mln., aplinkos apsaugai - 2,226 mln., sveikatos apsaugai - 29,410 mln., poilsiui, kultūrai ir religijai - 44,181 mln., švietimui - 45,281 mln., o socialinei apsaugai - 12,445 mln. litų.

Savivaldybių biudžetų pajamos (be dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui) 2006 metais sieks 4,583 mlrd. litų, arba 14,1 proc. daugiau nei šiemet.

“Tai rekordiškai dideli skaičiai - per pastaruosius ketverius metus biudžetas išaugo dvigubai. Galime garantuoti, kad tai pajus absoliučiai visos ūkio sritys. Daug dėmesio bus skiriama mokyklų ir ligoninių renovavimui bei svarbiausioms kompleksinėms problemoms - pensijoms, minimalioms mėnesio algoms, atlyginimams ir pan. Išmokoms padidinti. Kitais metais bus atlikta tikrai daug gerų darbų”, - tikino finansų ministras Zigmantas Balčytis.

Už tokią 2006-ųjų biudžeto struktūrą vakar balsavo 78 Seimo nariai, “prieš” - 12, o susilaikė 22 parlamentarai.

Nuomonių kaleidoskopas

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius, po balsavimo komentuodamas kitų metų biudžetą, šiam dokumentui nešykštėjo kritikos.

“Nors biudžete yra ir neblogų dalykų, tačiau kai kurie liapsusai daromi metai iš metų.

Ir toliau planuojant šalies finansus nėra aiškiai pasakoma, kokios problemos, kaip ir už kokius pinigus bus išspręstos. Tarkim, tokiems strategiškai svarbiems klausimams, kaip užsienio kapitalo investicijų pritraukimas ar žinių visuomenės kūrimas, čia akivaizdžiai trūksta dėmesio”, - samprotavo A.Kubilius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prastą elgesį su šalies mokesčių mokėtojų pinigais išduoda keletą metų besikartojanti situacija, kai valdžia sąmoningai planuoja mažesnes įplaukas, nei prognozuoja nepriklausomi makroekonomikos ekspertai ir kokios iš tiesų būna surenkamos.

“Mes raginome Vyriausybę pajamas planuoti realiai ir pirminį biudžeto projektą padidinti mažiausiai 700 mln. litų - tiek, kiek pradinis planas buvo viršytas šiais metais.

Tačiau po visų diskusijų biudžetas padidintas tik 240 mln. Visa tai leidžia įtarti, kad ateinančių metų viduryje Vyriausybė planuoja “netikėtai” disponuoti didesnėmis lėšomis ir rinkimų išvakarėse manipuliuoti žmonių nuomonėmis spręsdama įvairias smulkias problemėles. Gaila, tačiau tokiais atvejais strateginiams darbams dėmesio ir pinigų paprastai nepakanka”, - dėstė opozicijos lyderis.

Ne mažiau kritiškas buvo liberalų frakcijos narys Kęstutis Glaveckas, biudžetą palyginęs su senu pyragu, ant kurio viršaus pribarstyta šiek tiek daugiau cukraus pudros.

“Gaila, tačiau į esmines pastabas rengiant biudžeto projektą, į būdus, kaip užbėgti kai kurioms problemoms už akių, taip ir nebuvo atsižvelgta. Susidaro įspūdis, kad valdžia vadovaujasi principu “po mūsų nors ir tvanas”. Proga pasirūpinti rytojumi, sumažinti mokesčius ir nuveikti kitus gerus darbus, vėl praleista. Netgi priešingai - biurokratinis aparatas ir jo apetitas 2006-aisiais tik augs”, - sakė K.Glaveckas.

Ekonomikos profesorius apgailestavo dėl kai kurių savo kolegų Seime išvedžiojimų, esą mažinant mokesčių tarifus biudžetas būtų sužlugdytas.

“Senių seniausiai tiek teoriškai, tiek praktiškai įrodyta, kad mažinant mokesčių tarifus įplaukos į valstybės iždą tik išauga, o ūkis tampa gyvybingesnis, nes privatus sektorius pinigus visuomet leidžia efektyviau nei valstybinis. Šių aksiomų ignoravimas Skandinavijos šalis ir Vokietiją jau senokai įstūmė į recesiją. Tuo tarpu kitais principais savo ūkį tvarkiusios šalys padarė didžiulius šuolius, - sakė K.Glaveckas. - Ekonomikos dėsniai nepavaldūs valdžios įgeidžiams. Jei didinami mokesčiai ir naikinami motyvai investuoti, vadinasi, tų investicijų ir nebus”.

Jis priminė, kad geriausi Lietuvos makroekonomikos rodikliai buvo pasiekti 2000-2003 metais, kai pelno mokesčio tarifas buvo nulinis.

“Reikėtų įsisamoninti, kad algas moka ne darbdavys, o parduotos prekės ir paslaugos.

Tam nepakanka kvalifikuotos darbo jėgos, reikia ir technologijų bei kapitalo. Deja, mes šiuos veiksnius ignoruojame ar netgi sąmoningai ūkio augimą ribojame, o pinigus pravalgome. Tarkim, neskiriame pakankamai lėšų daugiabučių renovavimui, tačiau negailime milijonų kompensacijoms už šildymą”, - apgailestavo K.Glaveckas.

Valdžia gina savo tiesas

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, reaguodamas į kritines Seimo opozicijos pastabas, atšovė, jog opozicijos statusas įpareigoja viską, ką daro valdančioji koalicija, kritikuoti.

“Biudžetas auga penktadaliu, o jie kalba, kad niekas nesikeičia ir niekas nieko nepajus. Pajus visi - didės atlyginimai, gerės veiklos sąlygos, daugės investicijų ir t.t.”, - tikino A.Brazauskas.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius piktinosi, kad opozicija klaidina teigdama, kad kitais metais nedidinamas darbo užmokestis mažiausias pajamas gaunantiems biudžetininkams.

Vienas Darbo partijos lyderių Viktoras Muntianas taip pat tvirtino, kad kitų metų biudžete pavyko realizuoti visus prioritetus ir poreikius.

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Jonas Lionginas, gindamas vakar patvirtintą biudžeto projektą pastebėjo, jog faktas, kad “prieš” didįjį finansų planą balsavo tik 12 parlamentarų, kalba pats už save.

“Prieš penkerius metus, kai aš pats ėjau finansų ministro pareigas ir Seime pristatinėjau biudžeto projektą, diskusijos užtruko beveik 6 valandas.

Tada padėtis buvo visai kitokia ir rasti kompromisus buvo keblu. Dabar dauguma opozicijos narių iš tiesų neturėjo jokių rimtesnių argumentų, įrodančių, jog 2006-ųjų biudžetas bus prastas, kad kas nors bus nuskriaustas.

Jis iš tiesų labai stipriai išaugo ir leidžia spręsti daugybę problemų tiek visos valstybės, tiek atskirų savivaldybių mastu. Kitais metais iš mirties taško bus išjudintos tos problemos, kurios atrodė įstrigusios amžiams”, - aiškino J.Lionginas.

Į pastabas dėl pernelyg menkų ambicijų planuojant įplaukas į biudžetą pašnekovas atsakė, kad prognozuoti santūriai verčia šiek tiek lėtėjantys ūkio augimo tempai.