TEO LT įrangos gedimas supančiojo rankas Lietuvos interneto vartotojams

Keliuose centriniuose mazguose atsiradę maršrutizacijos sutrikimai vakar per pietus beveik visoje šalyje be interneto ryšio paliko TEO LT klientus. Pasak šios bendrovės atstovo spaudai Rosvaldo Gorbačiovo, interneto tiekimo sutrikimai vartotojams buvo skirtingi - vieniems nepavyko atsidaryti užsienio svetainių, kiti apskritai negalėjo naršyti po internetą. Taip pat neveikė internetinė skaitmeninė “Gala” televizija.

Geležinė problema

Pavakare komentuodamas incidentą R.Gorbačiovas patvirtino, kad TEO LT specialistai iš karto identifikavo gedimą ir drauge su įrangos gamintojų - bendrovių IBM bei “Cisco” - atstovais pradėjo remonto darbus.

“Prieš šeštą valandą vakaro gavome žinias, kad pamažu interneto ryšys yra atkuriamas. Dalis informacijos srautų vėl pradėjo judėti, elektroninis paštas ir lietuviškos interneto svetainės atsigavo. Be abejo, galimi tam tikri išliekamieji reiškiniai - ryšys gali atsirasti ne pas visus vartotojus vienu metu ar duomenys gerokai vėluoti”, - aiškino R.Gorbačiovas.

Pasakyti, kiek tiksliai TEO LT klientų nukentėjo nuo šio avarijos, bendrovės atstovas spaudai negalėjo.

“Panašu, kad centrinių mazgų gedimo padariniai buvo jaučiami visuose šalies rajonuose. Nenorėčiau skubėti su apibendrinimais, jog tai labiausiais komplikuota ar didžiausius nuostolius atnešusi avarija, tačiau problema iš tiesų labai rimta. Aš neprisimenu kito panašaus atvejo, kai internetas buvo paralyžiuotas visoje Lietuvoje”, - pripažino R.Gorbačiovas.

Bendrovės atstovas teigė, kad duomenys apie incidentą bus kruopščiai analizuojami, ieškoma gedimo priežasčių ir svarstomi būdai, kaip ateityje tokioms avarijoms užkirsti kelią ar bent jau amortizuoti nepageidaujamus padarinius.

Pasekmės skirtingos

SEB Vilniaus banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas vakar teigė, kad elektroninės bankininkystės sistema po pietų veikė be didesnių sutrikimų, o pranešimų apie atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis problemas taip pat nebuvo daugiau nei įprasta.

“Tikrai žinom tik tai, kad po TEO LT įrangos gedimo neveikė keletas mūsų banko bankomatų. Kadangi naudojame įvairius alternatyvius ryšio kanalus, didžiosios dalies bankomatų darbas nesutriko”, - tvirtino A.Žilinskas.

Vilniaus vertybinių popierių biržos veikla dėl incidento TEO LT neoficialiais duomenimis, vakar sutrikusi nebuvo.

Interneto ryšys buvo dingęs ir Vyriausybėje. Kaip naujienų portalui “Delfi” teigė premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė, interneto kurį laiką nebuvo Vyriausybės rūmuose, tačiau šiuo metu jis jau veikia.

Seime nesklandumų dėl interneto ryšio tiekimo nebuvo, nes interneto ryšį teikia kita įmonė. Anot Seimo Informacijos technologijų departamento direktoriaus Jono Mileriaus, Seime interneto tiekimo problemų nebūta jau kokius 5 metus. Be to, gedimo atveju internetas būtų tiekiamas atsarginiais šaltiniais.

Saugumas reikalauja dėmesio

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių asociacijos “Infobalt” prezidentas Vytautas Vitkauskas, komentuodamas interneto ryšio sutrikimus, teigė, kad nors Lietuvoje sąlyginai nedaug veiklos perkelta į virtualią erdvę, jau dabar tokie incidentai gali būti mirtinai pavojingi.

“Viskas priklauso nuo įmonių ar įstaigų veiklos pobūdžio. Įsivaizduokit operatyvinių tarnybų ar informacinio centro 112 veiklą. Jei čia ryšys pagrįstas interneto technologijomis, tokio pobūdžio gedimai, su kokiais susidūrėme ketvirtadienį, į bėdą patekusiems žmonėms gali kainuoti gyvybę”, - samprotavo V.Vitkauskas.

“Infobalt” prezidentas spėjo, kad kai kurie ūkio sektoriai ir atskiros įmonės, kurių dalis gamybos procesų yra valdomos nuotoliniu būdu, vakar greičiausiai patyrė nuostolių.

“Kiek žinau, energetikai jau dabar plačiai naudoja telemetriją tam tikriems technologiniams procesams valdyti. Jei tie procesai tampa nevaldomi, pasekmės gali būti labai rimtos”, - dėstė ekspertas.

Jo teigimu, vakarykštė interneto ryšio avarija turėtų tapti įspėjimu, kad didžiulę naudą nešančios modernios informacinės technologijos tam tikromis aplinkybėmis gali pradėti kelti grėsmę.

Klausiamas, kaip apsidrausti nuo rizikų, V.Vitkauskas teigė, jog Europos šalyse, kur interneto skvarba yra gerokai didesnė nei Lietuvoje, kuriami uždari interneto tinklai bei alternatyvos pagrindiniams ryšio tiekėjams.

“Lietuvoje kai kurie šio sektoriaus žaidėjai deklaruoja esą nepriklausomi interneto tiekėjai, tačiau pasigilinus aiškėja, kad jie naudojasi tuo pačiu TEO LT tinklu. Tai reiškia, kad sutrikus maršrutizacijos mechanizmams, kaip kad nutiko šį kartą, jų veikla taip pat paralyžiuojama. Vienintelė išeitis - belaidžio interneto ryšio tiekėjai, kurie naudoja visiškai skirtingas technologijas”, - sakė “Infobalt” prezidentas.