Alkoholio įmonių privatizavimas gali pakeisti naminukės statusą

Startas keturių valstybės kontroliuojamų alkoholio bendrovių - Kauno “Stumbro”, Alytaus “Alitos”, “Anykščių vyno” bei “Vilniaus degtinės” - privatizavimui jau duotas, tačiau kur ir koks bus finišas, kol kas visiškai neaišku. Šią savaitę Vyriausybės patvirtintuose privatizavimo metmenyse būsimasis alkoholio rinkos peizažas piešiamas perdėm abstrakčiai, o apie sąlygas, kuriomis bus parduodamos minėtos įmonės, apskritai nekalbama.

Kuklūs reikalavimai

Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, komentuodamas alkoholio įmonių pardavimo sąlygas, pripažino, kad kol kas aiškumo nėra daug.

“Priimti tik principiniai sprendimai visas keturias bendroves pardavinėti nerestruktūrizuojant ir skelbiant jų privatizavimo pradžią vienu metu. Iš pradžių svarstytos galimybės atskirti Antanavo spirito gamyklą, “Anykščių vyno” sulčių gamybos padalinį, tačiau įsigilinus paaiškėjo, kad tai padaryti neracionalu ir sudėtinga techniškai. Galiausiai nutarta, kad valstybė nepasiliks akcijų dalies nė vienoje įmonėje. Viliamės, kad šie procesai pernelyg ilgai neužsitęs”, - tvirtino J.Kraujelis.

Ministras pripažino, kad vargu ar visos įmonės bus parduotos vienu metu, bei skeptiškai vertino spėliones, kad atsiras vienas investuotojas, norintis ir galintis nupirkti visas keturias įmones. Jis sakė, kad apie alkoholio pramonės privatizavimą netrukus daugiau galės papasakoti Valstybės turto fondo (VTF) specialistai, nuo šiol perimantys Žemės ūkio ministerijos kuruotas alkoholio įmones į savo globą. Būtent VTF skelbs konkursą privatizavimo patarėjui ir, gavęs jo rekomendacijas, numatys privatizavimo procedūrą ir programą.

“Mes neketiname labai aukštai iškelti alkoholio įmonių privatizavimo sąlygų kartelę, nes po to, gali gerokai sumažėti kai kurių objektų patrauklumas. Jei “Stumbrui” ir “Alitai” pirkėjų nepritrūks, tai kitoms dviem bendrovėms rasti investuotojus gali būti keblu. Dėl to mes sutarėme, kad naujieji alkoholio įmonių šeimininkai ne mažiau kaip trejus metus privalės išsaugoti iki 80 proc. darbuotojų ir 3 - 5 metus be Vyriausybės sutikimo nekeisti tų įmonių veiklos profilio”, - pasakojo J.Kraujelis.

Ministras taip pat sakė, kad investuotojams bus keliama sąlyga pirkti lietuvišką tarą bei žaliavas ne mažesniais kiekiais, nei įmonės pirko iki privatizavimo. Vyriausybės narys pripažino, kad ir tokia laikysena gali turėti neigiamos įtakos būsimai alkoholio įmonių kainai. Už visų keturių alkoholio bendrovių valstybei priklausančius kontrolinius akcijų paketus (“Stumbre” - 91,95 proc., “Alitoje” - 83,77 proc., “Anykščių vyno” 72,9 proc. bei 82,3 proc. “Vilniaus degtinėje”) tikimasi gauti apie 200 mln. litų.

Pirkėjai svarsto tyliai

Tikėtina, kad alkoholio įmonės bus parduodamos viešojo konkurso būdu arba taikant privatizavimo būdų derinį ir dalį akcijų platinant Vertybinių popierių biržoje. Valstybės turto fondo privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas informavo, kad šiuo metu jau gautos penkių privatizavimo patarėjo funkcijas norinčių atlikti kompanijų paraiškos. Spėjama, kad realiai privatizavimas prasidės lapkričio - gruodžio mėnesį, o sandoriai bus baigti iki kitų metų liepos.

Nors spaudoje jau pradėjo mirgėti keleto Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos alkoholio versle dirbančių kompanijų bei vietinių verslininkų, laikomų realiausiais lietuviškų degtindarių ir vyndarių pirkėjais, vardai, oficialiai kalbėti apie savo ketinimus vengiama.

“Kol kas turime pernelyg mažai informacijos, kad priimtume sprendimą - dar nepaskelbtos detalios privatizavimo sąlygos, todėl nėra ką komentuoti”, - išsisukinėjo vienos didžiausių alkoholio importuotojų firmų “Bennet Distributors” prezidentas Benas Gudelis.

Atviriau apie savo planus yra paskelbusi kauniškė bendrovė “Italiana International”, pareiškusi, kad jau pradėjo intensyviai rengtis stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybai ir artimiausiu metu žada investuoti į šį verslą iki 5 mln. litų. “Italiana International” direktorius Egidijus Daukša patikino, kad firmos savininkai svarsto galimybes dalyvauti valstybinių alkoholio įmonių privatizavime.

Teigiama, kad tokių pat planų turi alkoholinius gėrimus importuojanti bendrovė “Mineraliniai vandenys”, Didžiosios Britanijos kompanija “Blumer”, pagal kurios licenciją “Alita” gamina “Woodpecker” sidrą, Rusijos koncernas “Sojuzplodimport”, viena Vokietijos firma, gaminanti vynus.

“Anykščių vyno”, “Vilniaus degtinės”, “Stumbro”, “Alitos” atstovai tvirtino, kad susidomėjimą būsimuoju privatizavimu jie jaučia gana seniai - įvairios informacijos teiraujamasi tiek telefonu, tiek atvykus į pačias įmones. Beje, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jei “Stumbras” yra akivaizdžiai stipresnis nei “Vilniaus degtinė”, tai pastaroji įmonė gali dominti dėl itin geros dislokacijos vietos ir valdomos sąlyginai didelės teritorijos Vilniuje.

Prognozuojama, kad visiškai panaikinus alkoholinių gėrimų gamybos monopolį ir privatizavus dabar valstybės valdomas keturias alkoholinių gėrimų bendroves, Lietuvoje gali atsirasti dar 5-6 nauji šių gėrimų gamintojai, o ateityje Lietuvos rinkoje gali būti maždaug 14-15 alkoholinių gėrimų gamybos įmonių.

Naminukės galvosūkis

Žemės ūkio ministras J.Kraujelis, paklaustas, ar, rengiantis didžiosioms permainoms alkoholio rinkoje, nebus svarstomas naminės degtinės legalizavimo klausimas, prisipažino, jog apie tai iš tiesų rimtai galvojama.

“Pagrindinis klausimas - kaip šiuos dalykus kontroliuoti. Liberalizavus rinką ir panaikinus valstybės monopolį, reikės sukurti naują mechanizmą ar galbūt suteikti atitinkamus įgaliojimus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Greičiausiai, kad mėginsime pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir dviračio neišradinėsime. Juo labiau, kad šiuos dalykus reglamentuos Europos Sąjungos direktyvos ir mes neturėsime didelės veiksmų laisvės. Nepaisant to, diskusijos dėl naminės degtinės legalizavimo vyksta gana audringai. Aš manau, kad šio gėrimo gamyba netolimoje ateityje išeis iš pogrindžio”, - samprotavo J.Kraujelis.

Tuo tarpu “Bennet Distributors” prezidentas Benas Gudelis, klausiamas, ar naminukės gamintojai gali tapti rimtais alkoholio rinkos žaidėjais, sakė su dideliu smalsumu lauksiąs tokio eksperimento.

“Jei “namudininkai” privalės laikytis tokių pat žaidimo taisyklių - mokėti tokius pat milžiniškus mokesčius ir akcizus, kokius moka gamintojai ar importuotojai, abejoju, ar šis verslas iš tiesų išeis iš pogrindžio. Net jei taip ir atsitiks, drįsčiau abejoti, ar atsiras daug namų sąlygomis pagaminto gėrimo gerbėjų. Nebent kam nors yra malonus kitą rytą po vaišių neišvengiamas galvos skausmas. Aš šiek tiek nutuokiu apie stipriųjų gėrimų gamybos technologiją ir galiu patikinti, kad jokiame svirne ar lauko virtuvėlėje neįmanoma alkoholio normaliai distiliuoti. Pripažinti gamintojai į tokią įrangą investuoja milijonus dolerių. Ar įsivaizduojate, kiek turėtų kainuoti lietuviška naminė degtinė, jeigu jei būtų keliami tokie pat kokybės reikalavimai, kaip “Finliandia”, - retoriškai klausė B.Gudelis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastaruoju metu kaime vis dažniau geriamas ne pačių išvarytas gėrimas, o pilstuku vadinamas skiestas spiritas. Galima abejoti, kad, net ir sudarius sąlygas plėtoti šį “netradicinį” kaimo verslą, iš tiesų atsiras sugebančiųjų šiomis sąlygomis pasinaudoti bei atlaikyti būsimą didžiulę konkurenciją. Ekspertai teigia, kad stipriųjų gėrimų gamybos apimtys legaliose įmonėse per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik dvigubai, nors alkoholio suvartojimas laikomas stabiliu.

Tikėtina, kad šią nišą užpildo kontrabandinis alkoholis ir jo surogatai.

Legaliai į Lietuvą importuoti stiprieji gėrimai užima tik apie 8 proc. rinkos.