Bankai ir teisėsaugos institucijos ieško būdų, kaip apsaugoti bankų klientus ir apriboti sukčių galimybes.

Bankininkais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir ištuština savo aukų sąskaitas. Vis dažniau veikiama pasitelkiant bendrininkus, kurių banko sąskaitos naudojamos išviliotiems pinigams išgryninti. Apie tai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA).

"Telefoniniai sukčiai taiko vis sudėtingesnes schemas, padedančias jiems apgaulės būdu ne tik užvaldyti bankų klientų sąskaitas, bet ir perimti iš jų pinigus svetimomis rankomis. Mūsų vertinimu, vien per pirmą šių metų ketvirtį žmonės dėl tokių veiksmų prarado daugiau nei milijoną litų. Šioje schemoje dažnai naudojamasi socialines pašalpas gaunančių asmenų banko sąskaitomis – į jas pervedami išvilioti pinigai. Vėliau nusikaltėliai tuos pinigus išsigrynina, o sąskaitos savininkui palieka menką atlyginimą ir visą atsakomybę už nusikaltimą, jei schema būtų atskleista", – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.

Šią savaitę specialiai šiuo klausimu sušauktame pasitarime nuspręsta aktyviai koordinuoti bankų ir atsakingų valstybinių institucijų veiksmus įgyvendinant organizacines ir teisines priemones vykdant sukčiavimo telefonu prevenciją.

Pasak S.Kropo, sukčių schemos neveiktų, jei daugybė patiklių žmonių neliptų ant to paties grėblio. "Noriu dar kartą pakartoti: niekas, jokiomis aplinkybėmis neturi teisės reikalauti ir nereikalauja prisijungimo prie sąskaitos duomenų. Jokie techniniai prisijungimo prie sąskaitos tvarkymo klausimai nesprendžiami telefonu, todėl jei kas nors skambina ir prašo ar reikalauja tokių duomenų, tas kažkas yra sukčius", – konstatavo S.Kropas.

LBA prezidentas pabrėžė, kad net jei klientas vis dėlto atskleidė prisijungimo prie sąskaitos duomenis, jam nedelsiant reikėtų kreiptis į banką, kurio darbuotojai imsis visų reikalingų veiksmų, padėsiančių sumažinti ar neutralizuoti žalą.