Dainų švenčių tradicijai – monumentas Pereiti į pagrindinį turinį

Dainų švenčių tradicijai – monumentas

2026-11-15 05:00

Prie Vasaros estrados siūloma pastatyti beveik 13 metrų aukščio monumentą iš nerūdijančiojo plieno ir granito, dekoruotą įprasta Mažosios Lietuvos ornamentika. Paminklas būtų skirtas chorinio dainavimo ir dainų švenčių tradicijai Klaipėdos krašte atspindėti.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Ketinimai: prie Vasaros estrados planuojama pastatyti skulptūrą, skirtą Klaipėdos krašto dainų šventės šimtmečiui įamžinti.
Ketinimai: prie Vasaros estrados planuojama pastatyti skulptūrą, skirtą Klaipėdos krašto dainų šventės šimtmečiui įamžinti. / I. Kiseliovaitės nuotr.

Istorinės atminties įamžinimo darbo grupė svarstė skulptoriaus Arūno Sakalausko ir dirigento Algirdo Šumskio skulptūros „Aukuras“ idėją.

12,8 m aukščio paminklas iš nerūdijančiojo plieno ir granito, dekoruotas įprasta Mažosios Lietuvos ornamentika būtų skirtas chorinio dainavimo ir dainų švenčių tradicijai Klaipėdos krašte atspindėti, išskiriant keturias pagrindines kryptis.

Viena jų – liuteroniškoji tradicija, su kuria siejamos bažnytinio giedojimo ištakos. Pirmoji dainų šventė Klaipėdoje surengta 1869 m.

Paminklas atspindėtų ir Vydūno lietuviškųjų dainų švenčių etapą (1927 m. vyko pirmoji Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė), taip pat Vakarų Lietuvos dainų švenčių ciklą – pokario laikotarpiu prasidėjusią ir iki šiol tęsiamą tradiciją, vaikų ir jaunimo dainų šventes.

Paminklo idėjos autorių teigimu, kompozicijoje bus naudojamas Adomo Brako sukurtas 1927 m. Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės ženklas.

Ant monumento numatyta pažymėti svarbiausias datas, o išsami istorija, organizacijų (pavyzdžiui, 1921 m. įkurtos „Aukuro“ draugijos, kurios tikslas buvo kelti tautos kultūrą) veikla ir paaiškinimai būtų pasiekiami per QR kodą.

Projektas buvo pristatytas Klaipėdos savivaldybės įvaizdžio komisijai, kuri įvertino architektūrinę raišką ir projektui pritarė.

Skulptūros prie Vasaros estrados, skirtos Klaipėdos krašto dainų šventės šimtmečiui įamžinti, idėjai bei pateiktam projektui pritarė ir Istorinės atminties įamžinimo darbo grupė

Dar reikės miesto politikų pritarimo, taip pat teks spręsti šio kūrinio finansavimo klausimą.

Daugiau naujienų