Garsų kaskados: nuo dramatinio iki romantinio skambesio | kl.lt

GARSŲ KASKADOS: NUO DRAMATINIO IKI ROMANTINIO SKAMBESIO

  • 0

Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ kovo 31 d. 18.30 val. kviečia pasiklausyti koncerto „Garsų kaskados“, kuriame gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir bus paminėta fortepijoninio trio „Kaskados“ 20 metų sukaktis.

Prie dirigento pulto Klaipėdos koncertų salėje stovės maestro Modestas Pitrėnas, vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, įvertintas Lietuvos nacionaline bei Baltijos Asamblėjos meno premijomis. Kartu pasirodys vokalistų trio: Lilija Gubaidulina (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Edgaras Davidovičius (tenoras).

Naujausias A.Šenderovo kūrinys

„Kaskadų“ narius Rusnę Mataitytę (smuikas), Edmundą Kulikauską (violončelė) ir Albiną Šikšniūtę (fortepijonas) sieja artima akademinių studijų patirtis. Bemaž tuo pačiu metu visi mokėsi Maskvos valstybinėje P.Čaikovskio konservatorijoje. 1997 m. jie susibūrė į nuolat koncertuojantį ansamblį. Taip atsirado „Kaskados“ – šiuo metu vienas produktyviausių kamerinių kolektyvų Lietuvoje. Trio ne kartą dalyvavo didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose, gastroliavo Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Japonijoje.

Puikių atlikėjų ansamblis atlieka įvairių epochų kūrinius, bet ypač rūpestingai puoselėja šiuolaikinę lietuvių muziką ir nemažai energijos skiria jos sklaidai. Tad ir jubiliejinį vakarą trio pagrieš šiemet parašytą naujausią A.Šenderovo kūrinį – Koncertą fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui. Kaip būdinga A.Šenderovui, kūrinio muzikinė plėtotė grindžiama trumpu motyvu, kuris nuskamba pradžioje ir tampa melodikos bei faktūros pagrindu. Kompozicinė technologija autoriui tėra priemonė, siekiant išreikšti emocinę ir dvasinę muzikos puses. Koncertas – tarsi dramatiškos ir gilios gyvenimo tragedijos atspindys, baigiamas nostalgišku romantiniu skambesiu.

D.Šostakovičiaus ciklas

Pirmoje vakaro dalyje dar skambės A.Šenderovo baleto „Dezdemona“ koncertinė versija. Sukurtas Vilniaus festivalio užsakymu 2005 m. baletas buvo pripažintas geriausiu lietuvišku sceniniu kūriniu ir septynerius metus išsilaikė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare.

Antroji vakaro dalis bus skirta D.Šostakovičiaus muzikai. Solistai su orkestru atliks jo dainų ciklą „Iš žydų liaudies poezijos“. Šis ciklas – ne romansai ir net ne dainos. Veikiau tai – gyvos dramatinės scenos, kuriose girdėti žydų liaudies, klezmeriškos intonacijos. Kūrinio atlikimui susijungs skirtingo amžiaus, meninių patirčių ir tautybių solistai.

L.Gubaidulina baigė Kazanės valstybinę konservatoriją, kelerius metus buvo Tatarstano M.Džalilio valstybinio akademinio operos ir baleto teatro solistė. Šiuo metu ji gyvena Lietuvoje, rengia koncertines programas su orkestrais. 2010 m. L.Gubaidulina tapo Lietuvos televizijos muzikinio projekto „Triumfo arka“ nugalėtoja.

Finale – Devintoji simfonija

I.Prudnikovaitė dainuoja su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Budapešto, WDR (Kelno), Eseno filharmonijos, Bochumo, ORF Vienos radijo simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais. Kelerius metus ji dirbo Eseno Aalto operos teatre (Vokietija). Už Karmen vaidmenį G.Bizet operoje „Karmen“ I.Prudnikovaitė buvo apdovanota „Operos švyturiu“ kaip Lietuvos  nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) Metų operos solistė. Karmen partiją ji taip pat dainavo Latvijos nacionalinėje operoje, Eseno bei Braunšveigo (Vokietija) operos teatruose.

E.Davidovičius šiuo metu studijuoja vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei dirba LNOBT, yra mimanso artistas ir operos solistas stažuotojas.

D.Šostakovičiaus 15 simfonijų amžininkai neretai vadina mūsų epochos metraščiu – jose šis muzikos garsų filosofas atspindėjo sudėtingiausias gyvenimo problemas ir tragiškiausius žmogaus išgyvenimus. Koncerto pabaigoje skambės jo Devintoji simfonija.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS