Pristatė pajūrio autorių kūrinius
Industriniame „Hofo“ angare vykusi Klaipėdos knygų mugė tapo baigiamuoju festivalio „Inkultūracija“ renginiu.
Lankytojai galėjo apžiūrėti leidyklų naujienas, įsigyti knygų, komiksų, vinilų, suvenyrų ir bilietų į spektaklius. Vyko susitikimai su autoriais ir knygų pristatymai – mugės programą pradėjo Klaipėdos rašytojų knygų pristatymai.
Nijolė Kliukaitė-Kepenienė pristatė romaną „Žmona“, Sigitas Benetis – romaną „Namas prie jūros“, Vytautas Čepas – esė knygą „Lenktynės su praeitimi“, Mindaugas Milinis – romaną „Klastotė“, Viktorija Girčiuvienė – apsakymą „Pabėgusi mėlyna“, o Rita Latvėnaitė-Kairienė – poemą „Lydekaitė“.
Vėliau skaitytojai buvo kviečiami į pokalbį „Pirmasis ir paskutinis“ apie Thomo Manno romanus.
Programoje taip pat pristatytas literatūrinis-kultūrinis almanachas „Baltija“, rašytojos Aldonos Ruseckaitės knyga „Naktiniai pokalbiai“ ir dvikalbis Klaipėdos bei Liepojos kūrėjų almanachas „Klaipėda – Liepoja – Proza“.
Radijas – ne tik pramoga
Vienu išskirtinių renginių tapo istoriko Tito Krutulio monografijos „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“ pristatymas, skirtas Lietuvos radijo šimtmečiui.
Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvavo istorikas Vasilijus Safronovas, o pokalbį moderavo politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Diskusijoje kalbėta apie visuomenės atminties, pilietiškumo klausimus, taip pat radijo ir valdžios santykius tarpukariu bei Antrojo pasaulinio karo metais.
„Klaipėdoje apie 17 proc. gyventojų turėjo radijo imtuvus, Kaune – apie 3 proc., na, o visur kitur gerokai mažiau. Reikėtų nepamiršti, kad iš pradžių labai anksti žmonės pradėjo žiūrėti į radiją kaip į tam tikrą liaudies universitetą. Tikėta, kad jis gali pakeisti mokyklas – buvo norima, kad radijas būtų ir mokyklose“, – renginio metu pasakojo istorikas.
Anot jo, eteryje skambėdavo mokomosios laidos, buvo dalijamasi praktiniais patarimais apie ūkį. Transliuotos ir higienos paskaitos, o dalis klausytojų norėjo daugiau religinių laidų bei pamaldų transliacijų.
Apie laisvo žodžio ribas
Radijo ir žodžio laisvės temos persikėlė ir į vakaro diskusiją „Ar egzistuoja laisvo žodžio ribos?“. Joje dalyvavo „Radioshow“ kūrėjai Algis Ramanauskas ir Rimas Šapauskas bei rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.
Diskusijos dalyviai bandė išsiaiškinti – balsu ištartas ar užrašytas žodis yra laisvesnis, labiau paveikus? Kokią įtaką jo sklaidai daro laikmetis? Ar juo žongliruojant politinės satyros lauke egzistuoja ribos?
Programoje netrūko ir kūrybinių veiklų. Dizainerė Sonata Žižienė kvietė į aksesuarų kūrimo dirbtuves „Literatūrinis akcentas“. Kiekvienas dalyvis galėjo išsirinkti jį įkvepiančią literatūrinę citatą ir sukurti unikalų stiliaus akcentą – aksesuarą, drabužio detalę ar kitą kūrybinį elementą.
Vėlai vakare festivalį užbaigė diskoteka „Radijo hitai“ su DJ Rimu Šapausku.
Spalio 5–10 dienomis Klaipėdoje jau 14-ąjį kartą vykęs tarptautinis festivalis „Inkultūracija“ šiemet jungė susitikimus su rašytojais ir žurnalistais, literatūros pristatymus, diskusijas bei muzikinius renginius.
(be temos)