Ekspozicija atveria ne tik dialogą tarp skirtingų kultūrų, bet ir tarp skirtingų medžiagų – medžio ir metalo, dviejų amatų tradicijų, kurias vienija žmogaus kūryba, tikėjimas bei simbolių kalba.
Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginės iš medžio išskobtos kaukės buvo naudojamos svarbiais bendruomeninio gyvenimo momentais, kai reikdavo sukurti ryšį su dvasiniu pasauliu: iniciacijos apeigose, derliaus šventėse, protėvių pagerbimo ir bendruomenės susitaikinimo ritualuose.
Šios parodos pagrindą sudaro kunigo pranciškono L. Andriekaus (1914–2003) surinkta kolekcija.
Poetas, kultūros veikėjas, ilgametis žurnalo „Aidai“ redaktorius ir meno puoselėtojas visą gyvenimą tikėjo, kad menas padeda pažinti žmogų ir kuria tiltus tarp skirtingų tautų.
Kolekcija formavosi kelis dešimtmečius, kunigui L. Andriekui gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ji nebuvo kuriama kaip sisteminga etnografinė ekspedicijų kolekcija, bet augo iš jo plataus kultūrinio akiračio, ryšių su meno pasauliu ir įsitikinimo, kad skirtingų tautų menas yra svarbi žmonijos dvasinio paveldo dalis.
L. Andriekui menas buvo universali kalba, jungianti skirtingas civilizacijas ir liudijanti žmogaus kūrybinę prigimtį.
Jis rinko meno kūrinius ne dėl kolekcionavimo aistros ar asmeninės nuosavybės, bet siekdamas išsaugoti kultūros paveldą ir padaryti jį prieinamą visuomenei.
Afrikos ir Okeanijos apeiginės kaukės į kolekciją pateko daugiausia per legalią XX a. vidurio meno rinką – iš galerijų, antikvariatų, kolekcininkų ar meno prekybininkų.
Tai liudija ant daugelio eksponatų išlikusios galerijų etiketės, inventoriniai numeriai ir kainų žymėjimai.
Kolekcija atspindi ne atsitiktinį rinkimą, bet sąmoningą siekį išsaugoti skirtingų kultūrų meninį ir dvasinį paveldą, kuris vėliau buvo perduotas Lietuvos pranciškonams.
Paroda Kalvystės muziejuje veiks iki rugsėjo 19 d.
Naujausi komentarai