Klaipėdoje – genijaus šedevrų „medžioklė“ Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdoje – genijaus šedevrų „medžioklė“

2026-05-07 14:06

Italų dienų įkarštyje klaipėdiečiai turėjo galimybę susipažinti su Italijos baroko dailininko Michelangelo Merisi da Caravaggio kūryba. Į savotišką šio tapybos genijaus šedevrų medžioklę pakvietė licencijuota profesionali gidė, Italijoje gyvenanti lietuvė Barbora Jurkevičius.

Galimybė: visai neseniai italų dailininko M. Caravaggio paveikslas „Kristaus suėmimas“ iš Ukrainos atvežtas į Lietuvą, kur bus eksponuojamas Nacionaliniame dailės muziejuje.
Galimybė: visai neseniai italų dailininko M. Caravaggio paveikslas „Kristaus suėmimas“ iš Ukrainos atvežtas į Lietuvą, kur bus eksponuojamas Nacionaliniame dailės muziejuje. / „Scanpix“ nuotr.

„Nenoriu vadinti to paskaita, vadinkime ekskursija, nes nesu nei dėstytoja, nei meno kritikė, esu gidė. Noriu, kad užsimerktumėte ir pabandytumėte pasijusti esantys Amžinajame mieste, Romos miesto gatvėse. Mūsų tikslas šiandien – pajusti to miesto atmosferą ir suprasti, kaip ta Roma, jos gatvės, žmonės paveikė M. Caravaggio kūrybą“, – kalbėjo gidė B. Jurkevičius.

Renginio dalyviai sužinojo įdomių faktų iš dailininko M. Caravaggio biografijos.

Papasakota, kodėl šis menininkas buvo pramintas „prakeiktu tapytoju“, mat jo charakteris buvo nesutramdomas, tačiau kūryba – išskirtinė.

B. Jurkevičius pabrėžė, kad jis buvo smurtaujantis, piktas, mėgstantis pyktis, muštis.

Vis dėlto gidė akcentavo, kad menininko asmenybė neturėtų užgožti jo kūrybos.

„Atsargiai, nenorime, kad jo biografija, tokia įdomi, tarsi filmas, užgožtų jo kūrybos vaisius“, – kalbėjo B. Jurkevičius.

Žinios apie M. Caravaggio ir jo kūrybą mus pasiekė dviem skirtingais būdais: pirmiausia, jo pavardė figūruoja to meto skunduose, bylose ir teisėsaugos dokumentuose.

Pasak gidės, dailininkas kiekviename mieste, į kurį atsikraustydavo, sulaukdavo daugybės problemų.

Antras šaltinis – menininko Giovanni Baglione parašyta M. Caravaggio biografija.

G. Baglione nekentė savo konkurento ir jam pavydėjo kūrybinės sėkmės.

Jis M. Caravaggio aprašė kaip netvarkingą, nuolat nudriskusiais rūbais, kruvinu veidu ir konfliktišką žmogų.

Savo kūrybos pradžioje M. Caravaggio tapė natiurmortus, krepšelius, vaisius, jam tai nepatiko.

Kūrybinė revoliucija įvyko vėliau, kai jis pasiėmė veidrodį, pasidėjo ant stalo ir pradėjo tapyti autoportretą.

Šis žingsnis patraukė užsakovų ir kitų menininkų dėmesį, jo kūryba išsiskiria nuo kitų, nes nutapyti personažai žiūri tiesiai į žiūrovą.

Pasak gidės B. Jurkevičius, M. Caravaggio pasiekė tikslą.

Religiniuose siužetuose vaizduodamas kurtizanes, benamius, vaikus, gatvės žmones, jis priartino juos prie bažnyčios ir tikėjimo.

Valandą trukusi pažintis su baroko genijumi tapo savotiška virtualia jo šedevrų medžiokle po Romos skersgatvius, į kurią klaipėdiečius pakvietė profesionali gidė, Italijoje gyvenanti lietuvė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų