Šiemet pradėjęs bendrauti su Klaipėdos indų bendruomene uostamiesčio tautinių kultūrų centras praturtino savo veiklą indiškomis šventėmis. Sekmadienį svetingi centro namai atvėrė savo namų duris ir kiemelį šiai bendruomenei.
Prieš vidurdienį, kai Klaipėdos dangų dar temdė debesys ir lynojo, Skulptūrų parke jau aidėjo indiška muzika, pamažu link Tautinių kultūrų centro traukė klaipėdiečiai ir tamsesnio gymio žmonės. Visi jie traukė į šventę. Vieni norėjo prisiminti savo tradicijas, kiti – pažinti egzotiškos mums šalies papročius.
Daugelis stojo prie Indijos ambasados sienelės, stengdamiesi užfiksuoti ne tik užrašus joje, bet ir iš gyvų gėlių žiedlapių sukurtą mandalą – būtiną vienybės ir derliaus šventės Onam atributą.
Apie tai, ką reiškia ši šventė pietinės Indijos dalies – Keralos gyventojams, kur ji švenčiama, pasakojo tautinės bendrijos vadovas ir vienas šventės organizatorių Viney Dubey bei pakviestas guru.
Pasirodo, Keraloje ši šventė švenčiama dešimt dienų rugpjūčio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu ir kilo kaip derliaus nuėmimo šventė.
Yra ir mitas apie karalių Mahabali, kuris buvo dosnus ir dorybingas valdovas, valdęs Keralą. Jo valdymo metu karalystė tapo tokia klestinti, kad devai (dangaus dievai) pavydėjo jai, taip pat dėl to, kad karalius Mahabali buvo asura – demonų klano narys – devų priešas. Devai pasiuntė Viešpatį Višnu, pasivertusį Vamana (nykštuku), pas karalių Mahabali. Kaip dosnaus karaliaus auką, Vamana paprašė Mahabali trijų pėdų žemės. Ir matuodamas tris pėdas žemės, Vamana tapo toks didelis, kad dviem žingsniais išmatavo visus pasaulius. Kadangi jis neturėjo kur dėti trečiojo žingsnio, Mahabali paprašė Vamaną pėdą dėti ant savo galvos. Patenkintas jo geranoriškumu, Vamana palaimino Mahabali prieš išsiųsdamas jį į požemį ir suteikė jam leidimą kartą per metus aplankyti savo brangius pavaldinius. Šią progą visi Keralos gyventojai švenčia kaip Onam.
Kaip ir visos pasaulio tautos, švęsdami derliaus šventę, Keralos žmonės daug dainuoja, šoka, žaidžia žaidimus ir gausiai vaišinasi vegetariškomis vaišėmis.
Viskas būtent taip vyko ir Klaipėdoje. Pradžioje nedrąsiai jautęsi indai vos prasidėjus šokiams ir žaidimams, pralinksmėjo, ir jų, ir klaipėdiečių veidai nušvito šypsenomis.
Klaipėdietės buvo drąsios ir aktyvios, pakviestos kartu šokti ir žaisti, noriai jungėsi prie indų.
„Šiemet minėdami tautinių kultūrų dieną sulaukėme tikros Indijos ambasados ir Klaipėdoje gyvenančios bendruomenės dovanos – šokių ansamblis iš Indijos stebino ir džiugino savo spalvingu pasirodymu visą valandą. Daug metų mes puoselėjome tradicinių Lietuvoje gyvenančių tautų kultūras. Kai prisijungė indų bendruomenė, supratome, kokia svarbi yra vieno žmogaus lyderystė. Viney Dubey yra tas žmogus ir tikime, kad ateityje turėsime dar daugiau dar Klaipėdoje nematytų jo organizuojamų renginių. Mums labai smagu, kad daugiatautė Klaipėda turtėja naujomis bendruomenėmis. Kuo labiau pažįstame vieni kitus, tuo turtingesni esame“, – kalbėjo Klaipėdos tautinių kultūrų centro centro vadovė Jelena Butkevičienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)