Klaipėdiečiai jau septintą kartą susirinko į Šv.Martyno dienos žibintų eitynes. Būrys didelių ir mažų uostamiesčio gyventojų centrinėmis miesto gatvėmis trečiadienį ėjo nešini pačių gamintais žibintais, juos lydėjo ir pats Martynas.

Susibūrė septintą kartą

Jau tradicinėmis tapusios Šv.Martyno dienos eitynės uostamiesčio gatvėmis trečiadienį nusidriekė vos sutemus.

17.30 val. „Sandoros“ kiemelyje, esančiame greta Jono kalnelio, įžiebus didįjį Šv.Martyno žibintą bei mažesniuosius, pačių eitynių dalyvių pagamintus, dešimčių klaipėdiečių būrys centrinėmis miesto gatvėmis pajudėjo Skulptūrų parko link.

Šviečianti kolona tradiciškai sulaukė ir aplinkinių gyventojų dėmesio, klaipėdiečiai džiugiai nusiteikusiems eitynių dalyviams mojo bei skatino šypsenomis. Būta ir tokių, kurie prie einančiųjų prisijungė jau pakeliui Skulptūrų parko link.

Geros nuotaikos nestokojo ir patys šviečiančios vilkstinės dalyviai – vienas kitam žarstė komplimentus, gyrė atsineštus žibintus, negailėjo šypsenų.

Prisiminė legendą

Kelionės tikslą būrys Klaipėdos vaikų bei jų tėvelių, vedinų paties Martyno, pasiekė po kiek daugiau nei pusvalandžio.

Ten gausybė įvairiomis švieselėmis mirgančių žibintų buvo sudėti vienoje vietoje ir priminė didelį žibintų laužą.

Šventės dalyviai tradiciškai stebėjo Šv.Martyno legendos inscenizaciją, klausėsi bei dainavo šiai šventei skirtas dainas, vaišinosi vaikišku punšu bei Martyno sausainiais, sveikinimų sulaukė ir šventėje dalyvavę Martynai bei Martynos.

Dalyvių kasmet daugiau

Kasmet lapkričio 11-ąją minėti Šv.Martyno dieną uostamiestyje pradėta jau seniai. Pirmosios žibintų eitynės miesto gatves nušvietė 2009-aisiais. Tuomet joje dalyvavo apie penkios dešimtys mažųjų klaipėdiečių.

Organizatorių teigimu, kasmet eitynės sulaukia vis gausesnio būrio vaikų bei juos lydinčių tėvelių, dabar susirenka daugiau nei 100.

Renginio organizatorės Rasos Miuller teigimu, kasmet rengiant šią šventę sulaukiama ir būrio talkininkų.

Žibintai – simbolis

Šv. Martynas buvo buvo kareivių, vargšų ir piemenų globėjas.Ši šventė žinomesnė ir iškilmingai minima vokiškuose kraštuose.

Pačių moksleivių rankomis pagamintus žibintus galima laikyti legendos apie Martyną leitmotyvu. Pasakojama, kad žymusis atsitikimas įvyko tuo metu, kai Martynas įstojo į kavaleriją ir tarnavo Galijoje.

Jodamas žirgu Martynas sutiko sušalusį ir labai pavargusį elgetaujantį žmogų, uždegė jam laužą ir kalaviju padalijo savo apsiaustą pusiau, kurio viena puse apgobė elgetą.

Vaikų žibintai simbolizuoja Martyno užkurtąjį laužą – kaip dvasinės šviesos ir šilumos simbolį, kuriuo kasdien reikia dalytis su kitais.