Vakaro pradžią pažymėjo jaunųjų talentų programa „Stop Jazz“, vadovaujama Deivido Kontrimo. Devynerių–šešiolikos metų muzikantai įrodė, kad džiazas neturi amžiaus. Jų drąsa, nuoširdumas ir muzikinė branda pavergė žiūrovus, o kiekvienas pasirodymas tapo gražiu priminimu, kad džiazo ateitis jau šiandien auga mūsų scenoje.
Festivalio programą išskirtine menine verte praturtino Leonid Shinkarenko Jazz 5. Intelektualus, subtilus ir gilių muzikinių prasmių kupinas džiazas kvietė ne tik klausytis, bet ir mąstyti. Tai buvo muzika, kurioje kiekviena improvizacija tapo jautriu dialogu tarp atlikėjų ir publikos.
Vienu ryškiausių vakaro atradimų tapo Vytenio Danieliaus programa „Tango in Jazz“. Pirmą kartą Klaipėdos pilies džiazo festivalio istorijoje scenoje skambėjo styginiai instrumentai, o tango ir džiazo dermė sukūrė nepaprastą emocinį pasaulį. Elegancija, aistra ir improvizacijos laisvė susiliejo į koncertą, kuris ilgam išliks festivalio istorijoje.
Vakaro kulminacija tapo „NATO Jazz Orchestra“ koncertas, kurį festivalio publikai dovanojo Klaipėdos uostas. Galinga energija, nepriekaištingas profesionalumas ir užburianti programa neleido klausytojams atsikvėpti nė akimirkai – nuo pirmosios natos iki paskutinio akordo. Teatro aikštė virto viena didele džiazo švente.
Ypatinga vakaro akimirka tapo vienintelio lietuvio, grojančio NATO džiazo orkestre, Donato Bukausko pagerbimas. Už lietuvybės, lietuvių ir žemaičių kalbos puoselėjimą bei jos sklaidą tarptautinėje erdvėje jam įteikta Lietuvos krašto apsaugos ministro Roberto Kauno padėka. Donatas ne tik garsina Lietuvą pasaulio scenose, bet ir savo kūryba įrodo, kad tautinė tapatybė gali skambėti šiuolaikiškai, drąsiai ir įkvepiančiai.
Sveikindamas muzikantus, Klaipėdos karinių pajėgų vadas Tadas Jablonskis pasidžiaugė, kad šiame išskirtiniame koncerte kartu su NATO džiazo orkestru galėjo pasirodyti ir Karinių jūrų pajėgų orkestro muzikantas Laimonas Urbikas – dar vienas prasmingas tarptautinės muzikinės bendrystės simbolis.
Kai didžioji scena nutilo, džiazas persikėlė ten, kur jis visada jaučiasi kaip namuose – į džiazo klubą „Kurpiai“. Naktinėje džiazo sesijoje neliko sienų tarp šalių, kalbų ar muzikinių mokyklų – improvizacijomis dalijosi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, o pirmą kartą džiazo sesijoje skambėjo ir akordeonas – prie muzikantų prisijungė V. Danielius. Tai buvo vakaras, kuriame muzika gimė čia ir dabar, laisvai, gyvai ir nepakartojamai.
Tai buvo vakaras, dar kartą patvirtinęs, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalis – ne tik koncertų ciklas. Tai gyvas kultūros reiškinys, kasmet praturtinantis Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, atveriantis naujas muzikines erdves ir kuriantis susitikimus, kuriuose džiazas tampa universalia bendrystės kalba.
Festivalį finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.
(be temos)
(be temos)
(be temos)