Spektaklyje vieną pagrindinių vaidmenų kuria iš Klaipėdos kilęs aktorius Martynas Nedzinskas. Kartu su juo vaidina LNDT trupės aktoriai: Miglė Polikevičiūtė, Salvijus Trepulis, Jūratė Vilūnaitė.
Spektakliui režisierė pasirinko amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace‘o, iš esmės kvestionuojančio žmogiškąją prigimtį, esė „Apmąstant omarą“ ir kitus kūrinius. Savo tekstuose D. F. Wallace imasi narstyti jautrius ir nepatogius šiuolaikinės visuomenės klausimus – empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą.
„Wallace‘ą atsitiktinai atradau 2010 m. Vilniaus knygyne, kur nusipirkau Haruki Murakami sudarytą apsakymų rinkinį. Nuo tos dienos kaskart, kai mane kviečia kur nors režisuoti, siūlau teatrams šį rašytoją. <...> Kai tyrinėjau Wallace‘o negrožinę literatūrą, mane pribloškė, kokie juokingi ir aštrūs buvo jo pastebėjimai apie nuobodžius kasdienius įvykius. Tokie yra esė „Tariamai smagus dalykas, kurio daugiau niekada nedarysiu“ apie atostogas didžiuosiuose kruizuose ir esė apie trijų dienų pornografijos pramonės suvažiavimą dabar laikomi absoliučiais negrožinės literatūros ir kritikos perlais“, – pasakojo Y. Ross.
Kurdama spektaklį kūrybinė grupė tyrinėjo mūsų galimybes suprasti kito skausmą. Ar galime susitapatinti su verdamu gyvu omaru? Ar omarą verdantys šefai, kurie išeina iš virtuvės, kad nematytų jo kančios, gali būti palyginti su žmonėmis, nusigręžiančiais nuo kenčiančio artimo? Kokios yra empatijos ribos ir kokios aplinkybės jas nubrėžia?
Bilietus galite įsigyti čia.
Naujausi komentarai