MUZIKA IR TEATRAS KLAIPĖDOJE: ISTORINĖS ATODANGOS IR NŪDIENOS KONTEKSTAI
- Klaipeda.diena.lt inf. 1
Šį penktadienį Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengia konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms.
Konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dedikuoja Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Šiuo projektu teatras siekia aktualizuoti miesto muzikinio teatro paveldą, atrasti ir įvardyti skirtingų istorinių tradicijų įtakas nūdienos miesto muzikiniam gyvenimui, atskleisti krašto prijungimo metu įvykusius kultūrinių patirčių mainus. Konferencijoje dalyvaus žinomi Lietuvos teatrologai, muzikologai ir kultūros istorikai, tyrinėjantys tradicinės ir profesionalios muzikos ir teatro meno raidą tiek Klaipėdos krašte, tiek bendrame Lietuvos muzikinio gyvenimo kontekste. Pranešimus skaitys muzikologė, muzikos kritikė, pedagogė Danutė Petrauskaitė, muzikologė Daiva Kšanienė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kompozitorė, pedagogė, muzikos vadybininkė Loreta Narvilaitė, teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Pasak muzikologės prof. D. Kšanienės, Klaipėdos muzikiniam teatrui daugiau nei 200 metų, o tai svarbus laikotarpis visos šalies kultūriniam gyvenimui: „Pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, išgyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien opera Klaipėdos mieste išgyvena ryškaus meninio pakilimo etapą.“ Profesorės teigimu, Klaipėdoje, šimtmečiais priklausiusioje aukštos muzikinės kultūros valstybėms – Prūsijos kunigaikštystei, o vėliau Vokietijos imperijai, nuosekliai formavosi įvairialypės muzikinės kultūros terpė, XIX a. pradžioje suponavusi prielaidas viešo muzikinio teatro atsiradimui. „Šalia nuo 1785 m. veikusios Klaipėdos dramos artistų trupės, pasiturinčių žmonių bei talentingų muzikų dėka 1820 m. buvo pradėti statyti muzikiniai spektakliai. Nuo tada ir prasidėjo ilgaamžė, sudėtinga, pakilimais ir nuosmukio periodais pažymėta Klaipėdos muzikinio teatro (Operos) istorija“, – teigė D. Kšanienė.
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui svarbu įprasminti Klaipėdos krašto profesionalaus muzikinio teatro istorijos reikšmę Lietuvos muzikos kultūrai: būtina atskleisti kultūrines patirtis; norisi, kad Klaipėdos krašto muzikos ir teatro istorija būtų integruota į bendrą Klaipėdos miesto ir šalies istorijos kontekstą; norima visuomenei pristatyti muzikinio teatro, kitų muzikos ir meno organizacijų veiklą Klaipėdoje iki krašto prijungimo ir aptarti, kokie pokyčiai įvyko kraštui tapus Lietuvos valstybės dalimi; į pokalbį įtraukti žinomus Lietuvos teatrologus, muzikologus ir kūrėjus, tyrinėjančius tradicinio ir profesionalaus meno raidą tiek Klaipėdos krašte, tiek bendrame Lietuvos muzikinio gyvenimo kontekste, ir, žinoma, akademinį jaunimą. Taip pat svarbu aptarti ir šiandienos aktualijas. Todėl konferencijoje numatyta diskusijų dalis. Kviečiami visi, kam svarbu, pasikalbėti apie šiandienos muziką ir teatrą bei Klaipėdos teatrų ir publikos santykius. Diskusijoje „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai” dalyvaus Laima Vilimienė (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė), Tomas Juočys (Klaipėdos dramos teatro vadovas), Valentinas Masalskis (Klaipėdos universiteto profesorius, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, Sofijos meno festivalio Kuliuose meno vadovas, režisierius).
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia visus kuo aktyviau dalyvauti ir pasidalyti lūkesčiais bei įžvalgomis. Įėjimas – laisvas.
Konferencijos programa
Gruodžio 8 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25)
10 val. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės sveikinimo žodis.
1-oji sesija. Moderatorė Veronika Janatjeva.
10.05–10.35 val. – prof. dr. Danutė Petrauskaitė: Klaipėdos konservatorijos auklėtinių muzikinė veikla Lietuvoje ir egzilyje 1930–1980 m.
10.35–11.05 val. – prof. dr. Daiva Kšanienė: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kelias.
11.05–11.35 val. – prof. dr. Helmutas Šabasevičius: Klaipėdos baletas ir šiuolaikinis šokis Lietuvos kultūros kontekste.
11.35–12 val. – kavos pertrauka.
2-oji sesija. Moderatorė Veronika Janatjeva.
12–12.30 val. – Loreta Narvilaitė: kompozitorės gyvenimas mieste „ant pasaulio krašto“ (esė).
12.30–13 val. – dr. Daiva Šabasevičienė: muzika Klaipėdos dramos teatrų spektakliuose.
13–14.30 val. – pietų pertrauka.
Baigiamoji diskusija. Moderatorė Agnė Bukartaitė.
14.30–16 val. – „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai”.
Dalyvauja: L. Vilimienė (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė), Tomas Juočys (Klaipėdos dramos teatro vadovas), Valentinas Masalskis (Klaipėdos universiteto profesorius, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, Sofijos meno festivalio Kuliuose meno vadovas, režisierius).
16–16.15 val. – konferencijos reziumė.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
DMN inf.9 komentarai -
4 komentarai
Anonimas