Išsiskleis tikroji dvasia
Neįprastai ilgam įsiviešpatavęs šaltukas ir sniego pusnys byloja, jog trečią dešimtmetį gyvuojantis Palangos žvejiškas festivalis šiais metais suspindės savo tikruoju žavesiu.
„Pastaruosius kelerius metus iš eilės „Palangos stinta“ labiau priminė pavasario formato šventę, o šiemet sugrįžta tas žavus žiemos kontrastas, nuo kurio kadaise ir pradėjome: aplinkui balta, laikosi nedidelis šaltukas, o mes galime džiaugtis karšta ugnimi ir gardžiu, ką tik pagamintu maistu“, – vaizdžiai kalbėjo vienas renginio organizatorių ir vedėjų Nerijus Stasiulis.
Įvairiausiais būdais, ant atviros ugnies, rūkyklose, paruošti stintų bei kitų žuvų patiekalai – pagrindinė ašis, apie kurią visa šventė sukasi nuo pat jos gyvavimo pradžios. „Be to, kad ir kur eitumėte, visur girdėsite muziką, galėsite dalyvauti žvejiškose atrakcijose bei rasti erdves su įvairiomis edukacijomis ar pramogomis“, – vardijo pašnekovas.
Be abejo, o kaipgi be stintų meškeriojimo varžybų, „Stintų Ordino“ riterių inauguracijos, Baltijos šalių žuvies barbekiu turnyro, „ruonių“ maudynių jūroje, teatralizuotos eisenos ar margos mugės.
N. Stasiulio teigimu, būtent toks laiko patikrintas „Palangos stintos“ modelis ir yra kasmet į šventę suplūstančių tūkstantinių minių lūkestis. Tačiau nemarios renginio tradicijos nesibaimina ir naujų vėjų.
Stintų kelias – iki Suomijos
Pavyzdžiui, praėjusiais metais, siekdami suvaldyti didžiulius lankytojų srautus, kurie pagrindinę kurorto arteriją – J. Basanavičiaus gatvę – paversdavo sunkiai praeinama mase, organizatoriai nusprendė įrengti dvi scenas.
Puikiai pasiteisinusi idėja vėl atgims šiemet: viena „Palangos stintos“ scena įsikurs centrinėje miesto aikštėje, o kita – prie jūros tilto. Neabejojama, jog tai leis migruoti patogiau ir dar labiau mėgautis šventiniu šurmuliu.
„Palangos stinta“ jau seniai išaugo vietinio renginio marškinėlius ir tapo didžiausiu Baltijos šalių žiemos festivaliu gastronomine tema, tad milžiniškiems lankytojų srautams patenkinti jau ne vienus metus pasitelkiamos tarptautinės pajėgos.
Ne naujiena, kad šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės į šventę atkeliauja iš Latvijos bei Estijos, o šiemet pirmąkart bus degustuojamos suomiškos stintos. Be to, lankytojai galės įvertinti ir inovacijas: latvių tiekėjai pristatys šokiniu būdu užšaldytas jau išvalytas stintas, kurias paruošti lauko sąlygomis ir gerokai paprasčiau, ir greičiau.
„Natūralu, kad ir kiti Baltijos pakrantėje seka mūsų pavyzdžiu. Praėjusiais metais Estijos Pernu mieste įvyko pirmoji stintų šventė, panašius renginius bando organizuoti Latvija. Tarptautiškumas ženkliai išaugo, – dalijosi N. Stasiulis. – Viena naujienų – Pernu kiemas. Estai atvažiuoja su savo stintomis, receptais, muzikine grupe „Lavassaare trio“ ir festivalio pristatymu. Taip pat specialią programą parengė Močiučių stintų kiemas. Tad labai džiaugiamės naujai atsirandančiais aktyviais dalyviais.“
Su žemaitiškais prieskoniais
Muzikinę programą, be populiarių Lietuvos atlikėjų ir jau minėtos estų grupės, šiemet taip pat praturtins ilgai planuotas pasirodymas. „Po dvejų metų derinimo pagaliau pavyko pasikviesti „SHAPE International band“ – NATO reprezentacinio orkestro kvintetą“, – džiaugėsi pašnekovas.
Įdomu tai, jog ansamblio, kurį sudaro muzikantai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Lietuvos, repertuare nestigs žemaitiškų akcentų.
Kaip pabrėžė N. Stasiulis, būtent žemaitiškumas, senosios kuršiškos tradicijos išlieka esminiu žvejiško festivalio išskirtinumu, identitetu. „Gyvą mūsų kultūrą pristatome per kalbą, žaidimus ir kulinarinį paveldą. Tad ir visi šeši renginio vedėjai į publiką kreipsis žemaičių tarme“, – sakė renginio organizatorius.
Atskiroje erdvėje pristatomas ir UNESCO pagerbtas žemaičių kastinis, ir senoji kuršiška stintienė. O viena populiariausių šventės rungčių – inkaro laikymo varžytuvės – šiemet dar labiau plečia sparnus. Norinčiųjų išbandyti jėgas tiek daug, jog kalvių paprašyta nukaldinti papildomų inkarų, pritaikytų net vaikams.
Neabejojama, jog daug dėmesio tradiciškai sulauks ir lankytojų pamėgtas Šeimų etnopramogų kiemas. Kaip sakė N. Stasiulis, tėvai neretai stebisi, jog čia jų šiuolaikiniai vaikai ištisas valandas tarsi „ištirpsta“ kitoje realybėje.
Šeimų kieme jau ne vienus metus šeimininkaujantis etnologas Jonas Kavaliauskas patikslina – tų pačių pramogautojų veidus jis neretai mato net visas tris renginio dienas.
Buria ir šeimas, ir gimines
Kaip patikino pašnekovas, smagioms žaidybinėms veikloms oras niekada nėra kliūtis. Kurhauzo aikštėje įsikūrusioje erdvėje ir šiemet nestigs nei žiemos pramogoms skirtų atributų, nei žvejišką dvasią atliepiančių žaidimų, rungčių.
„Ypač vaikams smagu, kai jie išmoksta ko nors naujo, pavyzdžiui, vaikščioti kojūkais. Daugeliui tai atrodo sudėtinga, kol pabando patys. O kai pavyksta, atsiranda dar didesnis azartas. Tai ir yra atradimo džiaugsmas, – sakė pašnekovas. – Nors gali pasirodyti, kad žaidimai skirti tik mažiesiems, nieko panašaus – tėvai taip pat aktyviai įsijungia į veiksmą. Tai puikus bendravimo būdas ir galimybė šeimai pabūti kartu.“
Savo ruožtu N. Stasiulis pastebi, jog „Palangos stinta“ buria ne vien šeimas, bet ir ištisas gimines. „Žinau, kad nemažai žmonių šį laiką stengiasi išnaudoti kaip progą giminės susitikimui, kai kurie atvyksta ir iš užsienio. Vos pasibaigus renginiui, jie jau teiraujasi kitų metų datos, kad galėtų planuoti kelionę ir rezervuotis viešbučius“, – šyptelėjo pašnekovas.
Tad per daugiau nei dvidešimtį festivalio gyvavimo metų ir patys šventės dalyviai tapo dalimi tradicijos, kuri Palangą pavertė gyvybinga net ir šalčiausią žiemą.
Su išsamia šiemečio renginio programa galima susipažinti www.palangosstinta.lt.
Naujausi komentarai