Kai festivaliui vadovauti ėmėsi R. Černiausko bičiulis, jau irgi šviesaus atminimo rašytojas Juozas Šikšnelis, pavadinimas keitėsi, nes Juozas nebuvo toks aistringas novelės žanro gerbėjas kaip Rimantas.
Juozas rašė romanus, detektyvus ir šmaikščias esė, todėl festivalis buvo pervadintas „Prozos rudeniu“.
Kai festivalį rengė rašytoja Nijolė Kepenienė, ji neieškojo, kaip pakeisti pavadinimą, o akcentavo jaunųjų rašytojų kūrybą, kviesdama dalyvauti mokytojus ir moksleivius.
Trečius metus festivaliui vadovauja rašytoja Sondra Simana, pakreipusi pavadinimą link topografinio akcento, kviesdama prozą leisti šaknis į drėgną pakrantės smėlį.
S. Simana kol kas šį literatūrinį vyksmą vadina rankų darbo festivaliu, matyt, norėdama pabrėžti jo vietiškumą, pakviečiant auditoriją neįpareigojančiam, jaukiam, šmaikščiam laiko praleidimui įdomioje kompanijoje.
Festivalio programoje – tarptautinės jaunųjų rašytojų ir vertėjų dirbtuvės „Erdvės“ (Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje), knygų pristatymai, kūrybinio rašymo dirbtuvės, moksleivių kūrybos skaitymai ir rašytojo, muzikanto Gintaro Grajausko bei jo bendražygio muzikanto Kęstučio Bublio ketvirtoji „Smėlio radijo“ laida, sukurta specialiai festivaliui.
Svarbi festivalio dalis yra trumposios prozos konkurso organizavimas.
Šiais metais gauti 49 prozos kūriniai, kurių kiekvieno apimtis – iki 6 lapų.
Kūrinių vertinimo komisija – rašytoja, dramaturgė, literatūrologė Sandra Bernotaitė, literatūrologas Marijus Šidlauskas ir poetas, eseistas, literatūrologas Ramūnas Čičelis.
Festivalis siekia Klaipėdos krante supustyti kad ir neaukštas kūrybinės ir kritinės minties kopas, ant kurių pasilipus pasaulį matytume aiškiau ir viltingiau.
Neabejingi literatūrai, kūrybai ir nuotykiams kviečiami dalyvauti Klaipėdos rašytojų rengiamuose festivalio renginiuose.
Naujausi komentarai