RŪTŲ GALERIJOJE UOSTAMIESTYJE PRISTATOMA A. GARJONO TAPYBOS PARODA „KONKRETUS NEKONKRETUMAS“

Rūtų galerijoje Klaipėdoje (Danės g. 9) rugsėjo 13-ąją be atidarymo renginio pradės veikti personalinė tapytojo Antano Garjono paveikslų paroda „Konkretus nekonkretumas“. Parodą bus galima apžiūrėti iki spalio vidurio.

Tapytojas A. Garjonas gimė 1950 m. Kretingos rajono Kurmaičių kaime. Nuo 1968 m. iki 1971 m. mokėsi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete, įgijo dailiojo metalo apdirbimo specialybę. Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje. Nuo 2018 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

A. Garjonas pastaraisiais metais surengė savo tapybos parodas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje („Vilksvos“, 2015), Kretingos kultūros namuose (2016), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (2017). A. Garjono darbai eksponuoti Žemaičių dailės muziejuje Plungėje surengtoje 7-ojoje Pasaulio žemaičių dailės parodoje, skirtoje Saulės mūšio metams paminėti (2016), Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose pristatytoje jungtinėje Klaipėdos dailininkų darbų parodoje „Vakarų vėjai 2018“, dedikuotoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Aliejinė A. Garjono tapyba išsiskiria monumentaliomis, geometrizuotomis, abstrahuotomis formomis, ekspresyvia, pastoziška tapymo maniera, sodria, rudeniška spalvine gama bei simbolistine, asociatyvia menine kalba. Nors dailininkas atsispiria nuo realybėje pamatytų vaizdų – gamtos, urbanistinio peizažo, – drobėse natūra savitai transformuojama, nevengiant fragmentiškumo, spalvinės segmentacijos, pripildant kiekvieną kompoziciją nuosaikiai atviromis bei nuoširdžiomis vidinio pasaulio peripetijomis.

Parodoje „Konkretus nekonkretumas“ vyrauja giežtos formos, kartais iškyla atpažįstami pajūrio, pamario motyvai, gamtos fragmentai, tačiau jie bemat išslysta iš akiračio, neleisdami žiūrovams prieiti prie galutinių išvadų, apibrėžti, įžodinti matomų vaizdinių.

Menininko kūrybinei pasaulėjautai artimiausia vokiečių ekspresionistų Ernsto Liudviko Kirchnerio (1880–1938) ir Karlo Šmito-Rotlufo (1884–1976) kūryba, kupina spalvinės improvizacijos, menininkų jausminės bei subjektyvios realybės interpretacijos.