Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje (NMK) šį penktadienį lankytojams duris atvers paroda „Šmėklų miškas“ – tarptautinė aštuonių šiuolaikinio meno kūrėjų ekspozicija, kurioje tiriamas vietiniuose ir visos planetos miškuose susipynusių istorijų, ekologijų ir mitologijų spektras.

Ne tik apie vaiduoklius

Jungtinė paroda, globojama Stokholme gyvenančio kuratoriaus Rado Ištoko, žymi paskutinę NMK nuo 2017 m. vykdomo tęstinio projekto „4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą“ dalį. Jame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ribinių ir tranzitinių situacijų, susitaikymo ir kultūros pereinamumo temoms.

Parodoje „Šmėklų miškas“ pristatomi ir nauji, ir anksčiau sukurti darbai, kviečiantys pasivaikščioti po užburtą mišką – idėją, paremtą šventųjų girių reikšme Baltijos regione, taip pat naikinimo ir kultivavimo, perkėlimo bei iškeldinimo Kuršių nerijoje istorija.

Parodos pavadinimas užsimena ne tik apie šmėklas, vaiduoklius ir dvasias (angl. spectre – šmėkla, pamėklė), tradiciškai gyvenančius miške, bet ir apie spektrą (angl. spectrum) – būseną, neapribotą atskirų verčių rinkinio. Tokiu būdu paroda akcentuoja tęstinumą, takumą ir laidumą kaip priešpriešą siauroms dvinarėms kategorijoms ir priešinančiai kalbai, vis labiau dominuojančiai politiniame klimate.

Nepasiriboja vietovės specifika

Dalis „Šmėklų miške“ pristatomų kūrinių yra susiję su Nidos, kaip vietovės, specifika, tačiau vien ja neapsiriboja. Eglės Budvytytės tarprūšinis filmas „Dainos iš komposto: mutuojantys kūnai, bliūkštančios žvaigždės“, sukurtas drauge su Marija Olšauskaite ir Julija Steponaityte ir prodiusuotas kartu su Tarptautine Rygos šiuolaikinio meno bienale (RIBOCA), ir Marko Thero „Golo“ buvo filmuoti Nidos apylinkėse. „Golo“ tyrinėjamas LGBTIQ+ potencialas regione, kuris atskleidžiamas per Golo Manno, rašytojo Thomo Manno sūnaus, asmenybę, o Elin Már Øyen Vister ir Santiago Mostyn kūriniuose bandoma susipynusias Baltijos pakrantės istorijas naujai sujungti su Skandinavijos krantais ir Karibų salomis. Nauja monumentali išbalintų piešinių serija, sukurta šiuo metu „The Future Generation Art Prize“ premijai nominuoto Paulo Maheke, tęsia jo susidomėjimą kosmologija ir komunikacija tarp skirtingų pasaulių bei laikmečių. Pastaroji tema taip pat plėtojama Jin Mustafos darbuose, įskaitant ir jos naują filmą „Užbėgant regai už akių“. O Susannos Jablonski skulptūros ir Ievos Rojūtės tekstinės bei erdvinės instaliacijos leidžia į intymius pasaulius pažvelgti pro jų emocinį krūvį, apglėbiantį it miškas, augantis iš gilios prisiminimų ir tarpusavio ryšių dirvos.

Paskutinė projekto dalis

Ši paroda ir 2021 m. sausį pasirodysiantis jos katalogas – paskutinis iš keturių kviestinio kuratoriaus R. Ištoko NMK kuruoto projekto dalių. Vykdant jį, penki iš projekte dalyvaujančių menininkų 2019 m. rudenį du mėnesius praleido NMK rezidencijoje, kur ruošė naujus kūrinius parodai. Pernai spalį kolonijoje vyko trijų dienų dirbtuvės „Lūkuriuojant ant slenksčio“, kurių metu tyrinėtos perėjimo, srauto ir takumo erdvės. Vėliau, 2020 m. vasarį, išleistas to paties pavadinimo dirbtuves dokumentuojantis elektroninis leidinys.

Parodą NMK (E. A. Jonušo g. 3) iki lapkričio 8-osios galima nemokamai apžiūrėti nuo antradienio iki sekmadienio 10–17 val. NMK imasi reikiamų priemonių, siekdama užkirsti kelią COVID-19 plitimui, – ir lauke, ir viduje vykstančiuose renginiuose svečiams privalu dėvėti veido kaukes, išlaikyti bent vieno metro atstumą nuo kitų parodos lankytojų.

VDA NMK vykdo rezidencijų programą, organizuoja kasmetę Nidos doktorantų mokyklą, inicijuoja meno, edukacijos ir tyrimų projektus. 2011 m. įkurta NMK veikia visus metus ir suteikia erdvę kūrybinėms dirbtuvėms, intensyviems kursams, parodoms, seminarams, repeticijoms, menininkų pristatymams bei kino seansams. 2019 m. NMK 58-ojoje Venecijos meno bienalėje pristatė Lietuvos nacionalinį paviljoną „Saulė ir jūra: Marina“, pelniusį „Auksinio liūto“ apdovanojimą už geriausią nacionalinį paviljoną.